Jau prasidėjo...

Pagal Rusijos konstituciją, prezidento rinkimai turėtų įvykti tik 2004 m. kovo 14 d., tačiau jau dabar rinkimų kampanija faktiškai prasidėjo. Žinoma, ta kampanija vyksta užkulisiuose, tačiau tai nieko nekeičia. Mažai kas abejoja, kad dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui nekils didesnių problemų būti išrinktam antrajai kadencijai. Tačiau bene garsiausias Rusijos politologas INDEM fondo direktorius Georgijus Satarovas tarsi nejučiomis pažymėjo: „Žinoma, jeigu V.Putinas iki to laiko nepadarys didelių klaidų“.
Akivaizdu, kad 2003-ieji taps galimų kandidatų į Rusijos prezidentus „kristalizacijos“ metais. Tačiau jau dabar kai kurie kandidatai beveik visiškai aiškūs. Komunistiniame kairiajame flange – du pretendentai: Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas ir nepalyginamai intelektualesnis bei ne toks dogmatiškas Sergejus Glazjevas. Jo populiarumas smarkiai išaugo per Krasnojarsko krašto gubernatoriaus rinkimus. S.Glazjevas reklamuojasi kaip naujosios ekonominės tvarkos propaguotojas. Jis skelbia, kad Rusijos ekonominius procesus turi reguliuoti valstybė, tuo pačiu išlaikant rinkos ekonomikos principus. Toks S.Glazjevo požiūris priimtinas ne tik labiau išprususiems komunistams, bet ir daliai verslininkų, ypač vidutiniųjų.
Dešinėje (jeigu taip galima pavadinti) irgi du pretendentai – Borisas Nemcovas ir Grigorijus Javlinskis. Vargu ar dešiniųjų kandidatas paaiškės ir po 2003 metų Valstybės Dūmos rinkimų. Tačiau nei B.Nemcovas, nei G.Javlinskis nekelia jokio realaus pavojaus V.Putinui. Žinoma, prezidento rinkimuose, be jokios abejonės, kels savo kandidatūrą „amžinasis sprinteris“, skandalistas Vladimiras Žirinovskis.
Pretenzijas į Kremliaus sostą rengiasi pareikšti ir „trečioji jėga“ – Rusijos nacionalistai, vadinantys save nacionalpatriotais, o iš esmės esantys imperinių ambicijų fašistai. Neseniai Rusijos teisingumo ministerija skubiai įregistravo „Rusijos nacionalinę partiją“ („Nacionalno-deržavnaja partija Rossiji“). Ši partija jau kelia savo kandidatus 2003 metų Valstybės Dūmos rinkimuose. Jų priekyje – žinomi Rusijos nacionalistai S.Terechovas, A.Sevastjanovas ir ypač agresyviai pastaruoju metu besireiškiantis B.Mironovas.
Tačiau svarbiausia, ką 2003 metais pasirinks oligarchai ir stums į Kremlių. Greičiausiai tai bus vienas iš gubernatorių. Rinkimai Krasnojarsko krašte akivaizdžiai parodė, kokias tvirtas pozicijas užima stambiojo kapitalo rykliai Rusijos regionuose. Gali būti, kad naujasis Krasnojarsko krašto gubernatorius A.Chloponinas taps Rusijos oligarchų kandidatu. Tačiau svarbiausia ir stipriausia figūra oligarchų politinėje šachmatų partijoje yra, be abejonės, Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas. Jo populiarumo reitingai nuolat kyla, ir dabar jis pagal populiarumą yra antras po prezidento V.Putino. Politologai pažymi, kad ambicingam M.Kasjanovui „techninio premjero“ rėmai akivaizdžiai tapo per ankšti, ir jis, nors kol kas dar gana atsargiai, bet nuosekliai, ėmė skelbti aiškiai politinius pareiškimus ne tik Rusijoje, bet ir besilankydamas Vakarų sostinėse. Įtakingas JAV žurnalas „Times“ atkreipia dėmesį, kad buvusio prezidento B.Jelcino „šeima“ tik iš pirmo žvilgsnio nuėjo nebūtin ir nebedaro įtakos politiniam Rusijos gyvenimui. Anot „Times“, oligarchai, tampriai susiję su B.Jelcino klanu, nuosekliai ir tvirtai ima savo kontrolėn Rusijos regionus. „Šių žmonių turtai ir įtaka tokie didžiuliai, o jų planai tiesiog grandioziniai. Todėl, norom nenorom, tenka susimąstyti, kas šoks pagal jų muziką artimiausiais metais“, - rašo „Times“.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"