Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Absurdui nėra ribų

LR Prezidentui V.Adamkui
LR Saugumo departamento
Generaliniam Direktoriui
M.Laurinkui
LR MA Prezidentui B.Juodkai
LGGRTC Generalinei Direktorei
D.Kuodytei
LLKSP Pirmininkui J.Čeponiui
LPKTS Pirmininkui P.Jakučioniui

Lietuvos Sąjūdžio pareiškimas

Sausio 13 dieną paminėjome Europos Parlamento rezoliucijos dėl Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės priėmimo dvidešimtmetį. Ši rezoliucija - tai demokratinių šalių atstovų atsakas į 45-ių Estijos, Latvijos, Lietuvos patriotų 1979 metų rugpjūčio memorandumą, raginantį Jungtines Tautas pripažinti Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių teises į apsisprendimą ir nepriklausomybę.
Sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną - pagerbėme nuo sovietų agresijos atmintinais 1991 metais gynusius Lietuvą ir žuvusius už jos laisvę žmones; šventėme dvasios stiprybės solidarumo ir tiesos pergalę prieš brutalią svetimos valstybės karinę jėgą.
Šį orų, dvasingą visuomenės nusiteikimą bando suardyti buvusios komunistinės nomenklatūros siekis valstybės institucijoje paminėti Lietuvos valstybės išdaviko ir tautos genocido organizatoriaus komunistų partijos veikėjo A.Sniečkaus gimimo jubiliejų. Tai ciniškas pasityčiojimas iš lietuvių tautos ir laisvės kovotojų, paaukojusių savo gyvybes už Lietuvos laisvę.
Organizuodama tokius renginius, išlikusi raudonoji nomenklatūra stengiasi reabilituoti bolševikinius tautos genocido vykdytojus, įsiteikti Rusijos valdantiesiems sluoksniams, pažeminti, sugniuždyti lietuvių tautos orumą, dvasią ir savigarbą. Norima įteigti Europos ir demokratinių šalių visuomenei mintį apie Lietuvos žmonių nostalgiją sovietinės okupacijos laikams, priversti pasaulio viešąją nuomonę suabejoti demokratinių pertvarkymų mūsų valstybėje negrįžtamumu ir deklaruojamų siekių nuoširdumu.
Prisiminkime bent dalį fanatiškai nekentusio nepriklausomos Lietuvos A.Sniečkaus padarytų nusikaltimų: nuo jaunumės būdamas VK(b) nariu vykdė antivalstybinę veiklą prieš Lietuvos Respubliką; būdamas LKP pirmuoju sekretoriumi ir vykdydamas Maskvos instrukcijas, organizavo komunistinių kuopelių tinklą, siekiant destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje; 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo aktyvus represinių struktūrų, nukreiptų naikinti ir tremti šalies piliečius, organizatorius; po antrosios komunistinės okupacijos 1944 metais organizavo Lietuvos laivės kovotojų, pasipriešinimo judėjimo dalyvių, patriotų naikinimą bei susidorojimą su jų šeimomis; vien 1948 metais pasirašė įsakymus ištremti 48 tūkst. šeimų; skrupulingai tikrino, kad numatyti šalies gyventojai neišvengtų tremtinio dalios. Reikalavo pateikti ir tikrino sąrašus Lietuvos gyventojų, kuriems pavyko išvengti tremtinių dalios; asmeniniu nurodymu įvedė apskričių ir rajonų pirmųjų sekretorių atsakomybę už nacionalinio pogrindžio likvidavimą; fanatiškai nekentė Bažnyčios, dvasininkų ir tikinčiųjų. Jo valdymo laikotarpiu areštuoti keturi vyskupai ir apie 300 kunigų. Vyskupas V.Borisevičius sušaudytas Tuskulėnuose, arkivyskupas M.Reinys žuvo Vladimiro kalėjime, arkivyskupas T.Matulionis po sovietinio lagerio buvo ištremtas į Šeduvą, vyskupas P.Ramanauskas po dešimt metų lagerio ištremtas į Žemaičių Kalvariją. Arkivyskupas T.Matulionis ir vyskupas P.Ramanauskas mirė tremtyje; 1956 metais grįžusiems politiniams kaliniams neleido apsigyventi Lietuvoje; inicijavo ir vykdė nusikalstamą kolektyvizaciją - kolūkių kūrimą Lietuvos kaime. Viską atėmę, pasiturinčius ūkininkus trėmė į Sibirą, neturtinguosius prievarta stūmė į kolūkius. Kurdamas kolūkius siekė sužlugdyti gyventojų paramą partizaniniam judėjimui; siekė, kad areštuoti ir išvežti iš Lietuvos gyventojai negrįžtų į Tėvynę; netekę pasėlių ir gyvulių, kolūkiuose kaimo žmonės kentė badą, gaudami 200 g grūdų ir 15-20 kapeikų per dieną; sudarė sąlygas sovietams kolonizuoti ir aneksuoti Lietuvą, statant didžiules gamyklas ir be eilės suteikiant butus atvykusiems rusų kolonistams.
Atkūrus nepriklausomą valstybę, A.Sniečkui, kartu su kitais kolaborantais, buvo iškelta baudžiamoji byla už valstybės išdavimą. Ir štai šiandien, praėjus daugeliui metų, kada žuvę Lietuvos partizanai buvo išniekinti ant miestų ir miestelių grindinio, o ir inteligentijos elitas tylėjo, nieko nedarė, kad užtartų naikinamą tautą, mokslo vadovai ir akademikai ketina viešai minėti nepriklausomos Lietuvos valstybę išdavusio ir tautai nusikaltusio žmogaus jubiliejų. Absurdui nėra ribų.
Lietuvos Sąjūdis protestuoja prieš tokį valstybės vadovų abejingumą, toleruojant tokius renginius valstybės institucijoje - Mokslų akademijoje.
Smerkiame tokius valstybės išdavikų pagerbimus ir manome, kad tai yra ciniškas pasityčiojimas iš daugiatūkstantinių laisvės kovotojų aukų ir nepriklausomos Lietuvos gynėjų ir patriotų.

Lietuvos Sąjūdžio taryba:
mons.Alfonsas Svarinskas, Rytas Kupčinskas, Ignacas Uždavinys, Petras Šakalinis, Kazimieras Garšva, Sofija Dombaraitė, Vladas Vilimas, Valensas Čeginskas, Algirdas Blažys

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija