Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rūmai rengiasi suvažiavimui

Ne viskas įvykdyta

Šis Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis buvo paskutinis per dabartinę Rūmų trejų metų kadenciją, nes vasario mėnesį įvyks eilinis, septintasis, Rūmų suvažiavimas. O šiame tarybos posėdyje buvo kalbėta, kas gero nuveikta nuo praeito tarybos posėdžio, kokie per tą laiką iškilo nauji klausimai, kokie išryškėjo keblumai. Iškart reikia pasakyti, kad aštrių diskusijų, nuomonių įvairovių, kurių paprastai iškyla tarybos ir kituose posėdžiuose, šįkart beveik nebuvo. Tai veikiau buvo tarsi įžanga į artėjantį suvažiavimą, kuriame, be jokios abejonės, ir bus daug įvairiausių minčių ir nuomonių.
Šiame tarybos posėdyje ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas pirmiausia prisiminė pernai pavasarį Vilniuje, Sporto rūmuose, įvykusį visuotinį žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir šalies vadovai. Tuomet buvo plačiai kalbėta apie sudėtingą mūsų kaimo padėtį, išklausyta žemdirbių nuoskaudų bei priekaištų. Buvo priimta suvažiavimo rezoliucija, tačiau, kaip sakė Rūmų pirmininkas, jos nuostatos nebuvo iki galo įvykdytos, lauktų rezultatų nepasiekta. Kai kada mėgstama kalbėti, kad žemės ūkiui pinigų skiriama apsčiai, tačiau užmirštama, kad didelė jų dalis kaimo žmonių nepasiekia. Nemažai tų lėšų skiriama įvairioms žemės ūkio krypties tarnyboms išlaikyti - veislininkystės, sėklininkystės, mokslo ir kitoms struktūroms. Gerai, kad pavyko išreikalauti, jog norintiems mūsų žemės įsigyti užsieniečiams nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Geras ženklas, kad dabar įvairūs respublikiniai su žemės ūkiu susieti nutarimai, potvarkiai derinami su Žemės ūkio rūmais, kas anksčiau nebuvo daroma.
Tiesa, ir dabar iškyla keblumų, kai į vieno ar kito nutarimo projektą reikalaujama atsakyti per porą dienų, dargi pateikiant motyvuotą argumentaciją, analizę. Aišku, kad per tokį trumpą laiką nėra galimybių su tokiais projektais supažindinti Rūmų asociacijų, kitų bendrijų. Atsakomybę tenka prisiimti Rūmų vadovybei.

Sumaniai panaudoti lėšas

Nacionalinės mokėjimų agentūros direktorius Evaldas Čijauskas, kiti respublikinių žinybų specialistai nemažai kalbėjo ir į tarybos narių klausimus atsakinėjo dėl SAPARD, kitokių lėšų investicijų į mūsų kaimą, jų įsisavinimo, dėl skirtų kvotų išnaudojimo. Plačiau kalbėta apie stojimą į Europos Sąjungos bendriją. Štai, net ir gaudami tiesioginių išmokų, kokias gauna šalys ES narės, 2004 metais Lietuvos žemdirbiai gaus apie 417 mln. litų, kai praeitais metais iš Specialiosios kaimo rėmimo programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. litų. Be to, dar prisidės lėšų iš struktūrinių fondų, kaip kad SAPARD. Dar - rinkos reguliavimo priemonės, kurios ūkininkams užtikrins stabilias supirkimo kainas bei pajamas. Tad viską pasvėrus išeina, kad ES parama mūsų šalies žemės ūkiui sudarys apie 1,2 milijardo litų. Dėl palyginimo galima pasakyti, kad šiemet Specialiajai kaimo rėmimo programai skirta 287 mln. litų. Tad galima pamąstyti, verta ar neverta stoti į Europos Sąjungą.
Žinoma, tas lėšas reikės gebėti ne vien paimti, bet ir panaudoti. Tam yra aibė reikalavimų. Ne vien Lietuvai, bet ir visoms šalims ES narėms. Šiokį tokį nerimą kelia kvotų panaudojimas. Jeigu jų neišnaudosime, mums patiems bus blogiau - tai vienareikšmis atsakymas. Bet, vadinasi, kyla grėsmė, kad galime nepajėgti pagaminti vienos ar kitos žemės ūkio produkcijos, kaip sutarta. Nerimą kelia ir melioracijos įrengimų renovacija, jos finansavimas.
Nepaisant didelių reikalavimų panaudojant SAPARD lėšas, sutarčių dėl jų gavimo parengta maždaug už 270 mln. litų. Tiesa, Nacionalinės mokėjimų agentūros direktorius E.Čijauskas nepranešė, kokios ūkininkų, verslininkų grupės tomis lėšomis ketina pasinaudoti. Bet gal ne tai svarbiausia. Žinybos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu būtų daugiau norinčiųjų, papildomų lėšų tikriausiai būtų galima gauti iš kitų šalių, kurios savo fondų neišnaudoja. Tokios papildomos paramos gavo Airijos, Graikijos ūkininkai. Tiesa, vis sudėtingiau tvarkyti tų lėšų gavimo dokumentaciją, daug kainuoja verslo planų rengimas. Deja, reikalavimai dar griežtės. Tad reikėtų šios srities specialistų, nors po vieną kiekviename rajone. Bet tokių nėra.
Einant į Europos Sąjungą, o vėliau ir jai priklausant, mūsų žemės ūkis turėtų tęsti numatytas programas. Tarp jų - paramos žemės ūkio produktų gamintojų grupėms, besikuriantiems jauniems ūkininkams, verslinei daržininkystei bei bulvininkystei. Tiesa, šiose programose nėra numatytas akcizo kompensavimas, parama ekologiniam ūkininkavimui. Bet tai numatyta kituose punktuose. Pavyzdžiui, ekologiniam ūkininkavimui ketinama skirti lėšų daugiau, negu jų skiriama dabar.
Braškių augintojų draugijos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis ne pirmą kartą atkreipė dėmesį į mažą valstybės paramą sodininkystei bei daržininkystei. Jo žiniomis, kaimyninėje Lenkijoje, kitose šalyse šioms ūkininkavimo šakoms skiriama nepalyginamai daugiau lėšų, daugiau dėmesio negu pas mus. Nes ten suprantama, kad iš jų galima gauti ir gaunama daug naudos - jos užtenka sau ir užsieniui. Mūsų šalyje yra apie 600 000 hektarų vadinamosios laisvos žemės. Nemažą jos dalį būtų galima panaudoti sodams ir daržams. Bet nepanaudojama.
ŽŪR taryba nutarė Žemės ūkio rūmų septintąjį suvažiavimą surengti vasario 25 dieną Kaune. Bus aptarta Rūmų veikla per ataskaitinį laikotarpį, numatytos gairės ateičiai, išrinkta nauja vadovybė.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija