Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Uogas auginti verta

Uogų augintojų aktualijos, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, pokalbis tokia tema vyko Lietuvos žemės ūkio rūmuose. Jį surengė Pramoninių uogynų augintojų asociacija, Braškių augintojų draugija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Uogų augintojų susirūpinimas, einant į Europos bendriją, yra pagrįstas, nes apie šio verslo plėtojimą kalbėta ne vieną kartą, surengta įvairių seminarų, mugių, tačiau reikalai juda iš lėto. O ES slenkstis - čia pat, atsiliekančiųjų niekas nelauks. Tai pastebėjo ne vienas pokalbio dalyvis. ŽŪR pirmininko pavaduotojas A.Amšiejus, vyr.agronomas A.Vaičiulis, Braškių augintojų draugijos ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovai V.Juodsnukis bei A.Jasinevičius, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai D.Kviklys bei L.Raudonis analizavo uogų, taip pat vaisių bei daržovių rinkos organizavimą Lietuvoje, lėšų panaudojimo ypatumus, sodų uogynų plėtros perspektyvas. Jau numatyta, kad per artimiausius dvejus trejus metus uogynų plotai turės gerokai padidėti, o iki 2010-ųjų išsiplėsti net aštuonis kartus. Ar pajėgsime? Gyvenimas primygtinai byloja, kad turėsime pajėgti, nes uogos - nemenkas papildomų lėšų rezervas. Tai rodo kaimyninių šalių patirtis. Štai netolimoje Lenkijoje vienam gyventojui vidutiniškai išauginama po 11,5 kg uogų per metus, o pas mus - vos po 2,1 kilogramo.
Dar neseniai sakydavome, kad uogynų verslui plėtoti stinga lėšų. Bet kaip tada paaiškinti tai, kad iš dviejų milijonų litų, kuriuos mūsų valstybė praeitais metais skyrė uogininkystei, net daugiau nei 300 tūkst. litų neįsisavinta? Tikriausiai viena priežasčių yra ta, kad mūsų žmonės dirba pavieniui, atskirai, neretai į savo bendraminčius žiūrėdami kaip į konkurentus, kone priešus. O derėtų žiūrėti bendros politikos ir naudos siekti bendromis pastangomis, bičiuliškai ir kolegiškai sutariant. Vis primenama, kad uogininkai galėtų vienytis į kooperatyvus, kaip yra ne vienoje užsienio šalyje, pavyzdžiui, turtingoje Danijoje. O uogų paklausa užsienyje yra ir bus. Kai kuriose šalyse kilogramas braškių kainuoja 12-15 litų, pas mus - 4-5 litai. Tačiau užsieniečiai sako: „Vežkite mums po du tris furgonus uogų kasdien, tada pirksime“. Bet tiek pristatyti nė vienas mūsų uogų augintojas nepajėgia, o vienytis nenori. Šiuolaikinė kooperacija - tai ne bendras visų kooperatyvo narių darbas suvienytose žemėse, o rinkos paieška, produkcijos realizavimas, kai kurios kitos paslaugos. Pagaliau mūsų uogos gali keliauti ne vien į užsienį, jos tiktų ir mūsų perdirbimo įmonėms, kurios atvėsintas ar perdirbtas braškes, kitą žaliavą tiektų mūsiškiams ir užsienio pirkėjams. Žodžiu, galimybių realizuoti visavertę uogynų produkciją yra apsčiai - tai vadybininkų, sumanių verslininkų rūpestis. Beje, kai kur jau pastebimi kooperacijos daigai. Panevėžio rajone veikia kooperatyvas „Šilauogė“, tokios bendrijos įkurtos Anykščių, Skuodo rajonuose.
Skuodo rajono ūkininkas V.Doniela atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginių išmokų - po 250 litų už hektarą - yra per maža valstybės parama. Esą reikėtų 500-1000 litų, t.y. 4-6 milijonų per metus, žiūrint kas kokias uogas augina. Ūkininko nuomone, reikėtų sukurti aiškią, konkrečią paramos programą, tada skirtos lėšos būtų racionaliau ir sumaniau panaudojamos. Bet kitų metų šalies biudžetas jau paskirstytas…
Vis dėlto uogynams valstybė ketina skirti daugiau dėmesio negu anksčiau, pasidžiaugė braškių augintojas V.Juodsnukis. Bet tai tik pradžia. Kito ūkininko nuomone, gal derėtų į vieną asociaciją susivienyti visoms sodininkystės krypties bendrijoms. Pasiūlymui nepritarta, nes tokie formalumai pernelyg ilgai užtruktų, o dirbti reikia negaišuojant. Be to, kiekviena bendrija turi savų ypatumų, kuriuos gerai suvokia jos nariai, tad jie ir gali daryti išvadas.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija