Gyvenimas
- kaip seniai sapnuotas sapnas...
Pokalbis
su Kauno dramos teatro aktore, trijų knygų:
Tiltas be turėklų, Gyvenimas prieš gyvenimą,
Kasdienybės rožinis autore Doloresa KAZRAGYTE
 |
Aktorė Doloresa Kazragytė |
Gerbiama aktore, scenoje
jūs jau trisdešimt penkerius metus. Nueitas netrumpas gyvenimo
ir kūrybos etapas. Kaip jūs pati jį vertinate? Pagal ką jūs vertinate
gyvenimą?
Aš savo gyvenimą skirstau į dvi dalis: gyvenimas be tikėjimo ir
gyvenimas su tikėjimu. Mano jubiliejinio spektaklio pabaigoje
yra tokie žodžiai: Tas gyvenimas kaip seniai sapnuotas sapnas.
Na, kaip gali vertinti savo gyvenimą? Bet koks menininkas, kalbėdamas
apie savo gyvenimą, galėtų pasakyti, kad nerealizavo to ar ano.
Ir aš galiu pasakyti, kad nesuvaidinau Medėjos, Žanos dArk, Antigonės,
kitų vaidmenų, kuriuos labai norėjau suvaidinti. Bet gyvenimas
turbūt vertinamas ne pagal tokius dalykus.
Ar gerbiama aktorė galėtų apie tai plačiau papasakoti?
Pirmoji mano gyvenimo dalis buvo ilgesnė. Ji buvo gana sėkminga
profesiniu požiūriu: daug įdomių vaidmenų, pakilimas, susijęs
su režisieriaus J.Vaitkaus periodu, pripažinimas, vardų suteikimas,
žodžiu, viskas, apie ką gali svajoti kiekvienas aktorius. Tačiau
toje dalyje nebuvo tikėjimo. Dievas man neegzistavo. Aš augau
ateistų šeimoje. Mano tėvai buvo bemoksliai žmonės, jie netikėjo
Dievu ir nėjo į bažnyčią.