Atnaujintas 2003 m. sausio 31 d.
Nr.9
(1113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Pasaulis
Ora et labora
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Istorijos vingiai
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Negalime užmiršti tiesos
Pasisakymas per Lietuvos radiją apie minėjimą, skirtą Antanui Sniečkui

Jaučiu pareigą pasisakyti apie šį savaitgalį įvykusį politinį renginį. Mane nustebino tai, kad vienam iš lietuvių tautos genocido organizatorių - Antanui Sniečkui buvo surengtas oficialus minėjimas. Pabrėžiu: oficialus minėjimas. Buvau sukrėstas, kai tarp minėjimo rengėjų ir dalyvių pamačiau valdančiosios partijos – Socialdemokratų – atstovus.
Ir būsiu labai kategoriškas. Juk būtent Antanas Sniečkus, NKVD skyriaus - Lietuvos saugumo departamento direktorius, 1940 metais pasirašė Lietuvos partijų, tarp jų – ir socialdemokratų, vadovų likvidavimo planą. Būtent Antanas Sniečkus, kaip Maskvos statytinis, vadovavo Lietuvos valstybės ir visuomenės griovimui, vadovavo represijoms prieš prieš lietuvių tautą, organizavo pirmuosius Lietuvos žmonių trėmimus. Tūkstančiai Lietuvos žmonių žuvo ištremti į Sibirą arba įkalinti Antano Sniečkaus nurodymu.
Tokia yra tiesa. Ir jeigu mes esame save gerbianti tauta, jeigu esame civilizuota valstybė, mes negalime šitos tiesos užmiršti, negalime jos iškreipti.
Mes negalime toleruoti mėginimų perrašyti Lietuvos istoriją, pateisinti jos okupaciją ir tautos genocido vykdytojus. Mes negalime leisti ištrinti ribos tarp nusikaltėlių ir jų aukų. Tai labai svarbu mūsų tautos ir valstybės ateičiai.
Labai norėčiau, kad visi Lietuvos žmonės šitai atsimintų.


Ar socialdemokratai žada grįžti pas Mykolą Burokevičių?
Viešas paklausimas LSDP pirmininkui A.M.Brazauskui

Protesto piketo dalyviai, susipažinę su oficialaus pakvietimo į “mokslinę konferenciją – diskusiją” tekstu, suprato, kad A.Sniečkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimą organizavo LSDP. Vienas pagrindinių konferencijos organizatorių - LSDP klubas “Mokslas”. Tarp diskusijos dalyvių pirmaisiais įrašyti Jūsų, kaip partijos pirmininko, pavaduotojai. Kiti diskusijos dalyviai taip pat buvo Jūsų partijos nariai, rėmėjai, simpatikai.
Konferencijoje apie A.Sniečkų buvo kalbama kaip apie tautos gelbėtoją nuo rusifikacijos, pramoninės ir “mūrinės” Lietuvos kūrėją, mokslo mecenatą, net disidentą, atsisakiusį utopinių direktyvų žemės ūkyje. Bet istorinė tiesa yra kitokia. Ne “sakralinė” ir ne “mitologinė”, kaip rašo konferencijos organizatoriai, o paremta archyvų dokumentais ir komunistinio genocido aukų liudijimais.
A.Sniečkaus vykdyta industrializacija ir kolektyvizacija iš tiesų buvo šalies kolonizacijos sudedamosios dalys. Miestų rajonai, kaimai ir net nauji miestai buvo apgyvendinti vien rusakalbių atvykėlių. Konferencijoje nebuvo minimos A.Sniečkaus piktadarystės griaunant Lietuvos valstybingumą, krikščioniškąją Bažnyčią ir žudant patriotiškąją tautos dalį. A.Sniečkaus parašas yra po kiekvienu didelių represijų “prieš nacionalistinį pogrindį” ir nekaltų žmonių trėmimo aktu.
Norvegai Kvislingą viešai pakorė, o Lietuvoje valdančioji LSDP partija savąjį kvislingą tituluoja tautos gelbėtoju. Kaip tai suprasti sveiku protu? Ar socialdemokratai partijos viduje neturi kito konsolidacijos pagrindo, kaip tik komunistinio totalitarinio režimo vadukų garbinimą?


Dar viena prognozė – su išvadomis

Kontūrai ryškėja – bus prezidentinis valdymas. Kaip jį pasiekti? Arba keisti Konstituciją, arba nepaisyti Konstitucijos.
Konstitucijai pakeisti reikia turėti didelę daugumą Seime. Ta kryptimi judama. K.Prunskienė – KGB – formuoja nemažą bloką. Buvę paulauskiniai gal judės į Pakso partiją. Vieną kitą iš kur nors bus galima dar ir nupirkti – negi išsibaigė pinigai per rinkimus? Tikriausiai ne, pasilikta dar ir valdymui. Ir žmonių protus veikiančiam nepaliaujamam spektakliui. Ir valdininkams papirkinėti ir jiems grasinti.
Konstitucijos nepaisyti – šio uždavinio sėkmingumui reikia turėti savo rankose jėgos struktūras. Ta kryptimi irgi einama, bent jau deklaruojama. Ypač nesunku, kai už sienos yra kitos jėgos struktūros – patarinėjančios, o gal komanduojančios.
Stebintiems, spėliojantiems ar suprantantiems reikia kažką ir daryti, nors galimybių kaip ir nėra – tiktai labai mažos.


Prezidentūrą formuoja Maskva?

Skandalingai pagarsėjusios bendrovės „Avia Baltika“, glaudžiai susijusios su Rusijos kapitalu, vadovas Jurijus Borisovas atsisakė atvykti į laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdį. Kaip žinoma, pernai bendrovė „Avia Baltika“ buvo apkaltinta pažeidusi Jungtinių Tautų paskelbtą Sudanui ginklų, amunicijos ir atsarginių dalių embargą. „Avia Baltika“ 2001 metų vasarą ir 2002 metų sausį eksportavo į Sudaną du sraigtasparnius „MI-8T“. Dėl šio eksporto Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pareiškė susirūpinimą NATO valstybių diplomatai. Tuo tarpu J.Borisovas nuolat kartoja, jog sraigtasparniai buvo civilinės paskirties, nors visiems žinoma, kad šie sraigtasparniai pačioje Rusijoje, kur jie yra gaminami, naudojami kariniams tikslams. Ypač Čečėnijos kare. Kai tie dalykai paaiškėjo, Seime ir buvo sudaryta laikinoji komisija „Avia Baltika“ veiklai ištirti.
Kaip pažymi politikos apžvalgininkai, J.Borisovas, ignoruodamas Seimo komisiją, elgėsi arogantiškai ir įžūliai, puikiai žinodamas, kad jį užtars naujai išrinktasis prezidentas R.Paksas, kurio rinkimų kampanijai J.Borisovas oficialiai paaukojo milijoną litų.
Laikinosios Seimo komisijos narė parlamentarė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad J.Borisovo atsisakymas atvykti į komisijos posėdį rodo, jog „Avia Baltika“ „turi ką slėpti“.
Žiniasklaidoje pasirodė dar įdomesni pranešimai, susiję su „Avia Baltika“, jos vadovu J.Borisovu ir išrinktuoju prezidentu R.Paksu. Pranešama apie paslaptingą grupės „svečių“ iš Rusijos vizitą Karmėlavos oro uoste, kur juos sutiko pats „Avia Baltika“ šefas J.Borisovas, dargi pats krovęs maskviečių vizituotojų lagaminus į visureigį. Kaip pranešama, paslaptingieji svečiai iš Rusijos buvo nuvežti į Trakus, kur yra J.Borisovo vila. Taip pat teigiama, kad tarp „svečių“ buvo Rusijoje registruotos konsultacinės firmos „Al Max“ vadovas Anatolijus Potninas, kuris, kaip skelbta anksčiau, aktyviai konsultavo R.Paksą ir jo rinkimų komandą, kaip kurti savo vado įvaizdį. Todėl daromos išvados, jog ir šis maskviečių vizitas siejamas su Rusijos planais atsirinkti „patikimus“ darbuotojus į Lietuvos Prezidentūrą.


Įtartinas bruzdesys

Tuoj po rinkimų prasidėjo gana įdomus bruzdėjimas dėl tariami „nuslėptų“ naujosios Lietuvos istorijos, taip pat ir tragiškosios 1991 m. sausio 13-osios faktų. Iš pradžių pasipylė Kovo 11-osios Akto signatarės, kurį laiką tūnojusios nuošalėje, Vidmantės Jasukaitytės bei Gedimino Ilgūno didžiuliai straipsniai, demaskuojantys K.Prunskienės „šmeižikus“ bei naujai aiškinantys Sausio 13-osios įvykius. Po kovo 11-osios aktyviai dalyvavusi destrukciniuose veiksmuose Aukščiausioje Taryboje (Atkuriamajame Seime), V.Jasukaitytė prie Sausio 13-osios didvyrių priskiria netgi okupacinės sovietų armijos įgulos Vilniuje vadą generolą V.Uschopčiką! Pasirodo, jis atsisakė pulti Lietuvos parlamentą, todėl į jo vietą buvo paskirtas dabartinis Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas, kuriam esą bemat buvo pakeltas karinis laipsnis iš kapitono į papulkininkio. Taigi siekiama iš karto vienu šūviu nušauti du zuikius: padaryti vos ne didvyriu Sausio 13-osios žudynių pagrindinį vykdytoją sovietų generolą V.Uschopčiką ir mesti šešėlį ant Čečėnijos prezidento. Tuo pačiu ir ant visų čečėnų laisvės kovotojų. Tačiau jeigu taip ir buvo, tai A.Mashadovas parlamento nepuolė, o Nepaprastosios padėties įsakymą pasirašė generolas V.Uschopčikas. Dar daugiau, V.Jasukaitytė teigia: „Generolui V.Uschopčikui už tą garbingą akimirką (kai esą atsisakė šturmuoti Aukščiausiosios Tarybos rūmus - red.) atsimokėjo nesusipratę, fariziejų manipuliuojami žmoneliai, kuriems buvo nurodyta psichologiškai terorizuoti generolo šeimą. Panašų terorą yra patyrusi ir šių eilučių autorė, tačiau, kaip matote, išlaikiau, nes gyvenau savo žemėje ir žinojau, kad tiesa kada nors bus žinoma visiems. Generolo žmona nusižudė…“


Laisvosios Europos“ radijo Lietuvių redakcijai gresia uždarymas

Dėl kintančių Jungtinių Valstijų užsienio politikos prioritetų užkulisiuose jau kalbama apie lietuviškų „Laisvosios Europos“ radijo (Radio Free Europe) laidų nutraukimą. Kongrese šiuo metu svarstomas biudžetas, kuriame lietuvių tarnybai nenumatoma lėšų!
Lietuvos perėjimas iš socializmo į demokratiją, laisvą visuomenę ir laisvą ekonomiką toli gražu dar nesibaigė. O apie lietuviškos žiniasklaidos problemas nereikia net aiškinti. Be kitų ydų, ji remiasi beveik vien rusiškais šaltiniais, o prezidento rinkimai išryškino jos paperkamumą.
Užtat dar nesibaigė ir „Laisvosios Europos“ radijo (LER) Lietuvių redakcijos misija. Su tuo sutinka ne tik paprasti žmonės, kurių vis daugiau klausosi LER laidų. Sutinka ir Lietuvos politikai, tarp jų ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris neseniai asmeniškai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydamas lietuviškų LER laidų nenutraukti. Savo kreipimesi prezidentas V.Adamkus rašė: “Laisvai Europai reikalingas „Laisvosios Europos“ radijas. O prof. V.Landsbergis po NATO konferencijos Prahoje pareiškė taip: “Reikia lietuviško „Laisvosios Europos“ radijo … Laisvą Europą reikia dar sukurti”.