Atnaujintas 2003 m. sausio 31 d.
Nr.9
(1113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Pasaulis
Ora et labora
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Istorijos vingiai
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pastatė kryžių, išsaugojo „šventą medį…“

Aulelių kaimo gyventojai Joana ir Feliksas Ingauniai kartu
su vaikaičiais Renatu ir Kasparu

Autoriaus nuotrauka

Kas Aulelių krašte (Svėdasų sen.) nepažįsta Joanos ir Felikso Ingaunių šeimos? Kiekvienas pasakys, kad tai darbštūs, pareigingi, sąžiningi, religingi, gimtąjį kraštą mylintys, nuoširdūs žmonės. Išaugino, išmokė, palydėjo į savarankiško gyvenimo kelią penketą savo vaikų. Su pasididžiavimu jau garbaus amžiaus sulaukę Joana ir Feliksas sako, jog yra itin laimingi, kad vaikai išaugo dori, nepasuko klystkeliais, turi savo šeimas, mėgstamą darbą. Tik vienas jų sūnus liko gimtinėje – Auleliuose. O kiti išsiblaškė kas kur: vienas sūnus gyvena Varėnoje, du – Utenoje, dukra įsikūrusi Druskininkuose. Susilaukė senieji Ingauniai ir devynių vaikaičių.
Tai linksma, smagu būna, kai visi vaikai su savo šeimomis suvažiuoja – už vieno stalo toks gausus būrys vos besutelpa, troboje darosi ankšta…
Gražiai tvarkomos Ingaunių sodybos puošmena – medžio skulptūra, vaizduojanti šv. Jurgį. Tą puikų ir menišką koplytstulpį Feliksui jo garbingo 70-mečio jubiliejaus proga padovanojo visi vaikai. Tuo Feliksas labai džiaugiasi ir didžiuojasi. Mat šv. Jurgis visoje Lietuvoje laikomas gyvulių globėju. O Feliksas labai mylėjo arklius. Ir dabar tebemyli, tiktai arklio namuose nebeturi. Visą laiką arklį laikė, su juo daug darbų nudirbdavo. Tačiau sveikata prastėja, tad teko neseniai eiklią ir gana smarkią kumelaitę parduoti.
Bet ir kiti gyvi padarai Ingaunių kieme mylimi, prižiūrimi. Visus gyvulius globoja tas pats šv. Jurgis, kuris vaizduojamas raitas ant balto žirgo ir laiminantis laukų derlių bei gyvulius. Neatsitiktinai Jurginės laikomos gyvulių ir žemdirbių švente. Tą dieną, balandžio mėnesį, kaip sakė F.Ingaunis, su arkliais nieko negalima dirbti nei važiuoti, tiktai geriau, nei paprastai, reikia pašerti, ilgiau juos paglostyti, pašnekinti…
Pačiame Aulelių centre, netoli Specialiosios internatinės mokyklos, stovi dailus ornamentuotas kryžius. Jis čia iškilo 1989 metais irgi F.Ingaunio rūpestingumo dėka.
Pirko tą kryžių Utenos rajone, Jotaučiuose, pas kryžių meistrą, rūpinosi, kaip jį atvežti, pastatyti, pašventinti. Daugelis auleliškių prisidėjo darbu, aukomis, palaikė gražią iniciatyvą. Bet buvo ir tokių, ypač kolūkio valdžios atstovų, kurie šaipėsi, niekino kryžiaus statytojus. Bet šie nepaisė tokių piliečių priešiškumo, pašaipų. Kryžius iškilo ir dabar puošia kaimą. Tiesa, dažai vietomis jau nusilupę, reikėtų perdažyti. Tačiau tai – ne Felikso jėgoms. Jis tikisi ateinantį pavasarį surasti kokį vikresnį vyrioką arba paprašys sūnų, ir kryžius bus naujai perdažytas.
Narbučių kaime, šalia kelio Auleliai – Daujočiai, auga išlaki liepa, kurią kai kas dar vadina „šventu medžiu“. Nuo neatmenamų laikų šiame medyje buvo koplytėlė su Nukryžiuotuoju. Feliksas dar nuo vaikystės prisimena tą koplytėlę medyje. Prisimena ir tą laiką, kai negeri žmonės šią brangią tikintiesiems relikviją sudaužė, suniokojo.
Tais pačiais metais, kai Auleliuose buvo pastatytas kryžius, Feliksas restauravo, naujai išdažė koplytėlę ir vėl įkėlė į liepą. Auleliškis Jonas Žemaitis išsaugojo ir Kančią, tad Nukryžiuotasis irgi grįžo į tą pačią vietą, kur išbuvo dešimtmečius. Ir naująjį kryžių, ir išsaugotą, naujai atgimusią koplytėlę medyje pašventino tuometinis Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Vladas Rabašauskas, dabartinis Kupiškio dekanato dekanas, kanauninkas.
Neseniai F.Ingaunį vėl buvo užgulę rūpesčiai. Mat kelio ruožą Daujočiai – Auleliai buvo rengiamasi asfaltuoti, o tas „šventas medis“ auga visai šalia kelio. Ir kiti kaimiečiai jaudinosi, kad liepa gali neišlikti. Tačiau taip neatsitiko. Išliko ir liepa, ir dauguma kitų medžių, nes kelininkai dirbo labai rūpestingai, per daug nesišvaistė pjūklais. Buvo nupjautas tik vienas kitas medis, pernelyg trukdęs kelią platinti. Ypač patenkinti žmonės, kad išliko „šventas medis“. O eidami pro liepoje įkeltą koplytėlę dabar jau nebe dulkėtu, bet asfaltuotu keliu, kepurę nusiima, persižegnoja.
F.Ingaunis ypatingomis progomis pasipuošia šaulio uniforma. Jis aktyviai dalyvauja Anykščių S.Dariaus ir S.Girėno šaulių rinktinės Svėdasų būrio veikloje. Kartu su kitais šauliais Feliksas šią vasarą tvarkė partizanų kapus Aulelių kapinėse, rūpinosi jų atminimo įamžinimu, pastatė kuklius paminklėlius. Visiems vyro darbams, užmojams visuomet pritaria ir jo žmona Joana – ištikima palydovė.

Vytautas BAGDONAS
Auleliai, Anykščių rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija