Mintys apie „XXI amžių“

Apie „XX amžių“ esu girdėjęs ir gal skaitęs prieškario laikais. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, atsirado ir naujų laikraščių. Ne visus skaičiau ar prenumeravau. Apie „XXI amžių“ buvau girdėjęs, gal kokį straipsnelį buvau jam ir pasiuntęs, bet jo neanalizavau. 1998-ųjų gegužę gydžiausi Birštono „Tulpės“ sanatorijoje, kur susipažinau su nuo Ariogalos kilusia Stase Rimkiene. Ji man patarė kaip labai gerą laikraštį prenumeruoti ir skaityti „XXI amžių“. Grįžęs užsiprenumeravau ir nuo to laiko su susidomėjimu skaitau. Tai įdomus, katalikiškas, doras, patriotinis laikraštis. Laikraštis rašo apie religiją, politiką, istoriją, meną, literatūrą, kitas šalis, supažindina su žymiais žmonėmis, diskutuoja įvairiomis temomis. Žodžiu, visko yra, kas padeda dorai ir sąžiningai dirbti, gyventi, saugotis klaidingų sprendimų. Suprantama, čia nėra nei „geltonumo“, nei bulvariškumo, todėl kai kuriems žmonėms tas gali ir nepatikti. Viena laisvamanė moteris, susipažinusi su „XXI amžiaus“ publikacijomis, man pasakė: „Geras, įdomus laikraštis. Aš maniau, jame rašoma tik apie religiją, kad jis tinka tik seniems žmonėms. Deja, klydau. Tinka jis ir šiandieniniam jaunimui, kuris „XXI amžiuje“ daugiau negu kitoje periodikoje rastų savo dvasiai peno, praplėstų savo akiratį“.
Tai teisingas įvertinimas. Aš su jos nuomone sutinku. Vadinasi, „XXI amžius“ - labai reikalingas Lietuvai laikraštis, kurį reikia remti, prenumeruoti, skaityti ir kitiems patarti. Jei kai kam nepatinka, suprantama kodėl… O redaktoriui, žurnalistams tik reikia padėkoti už šį laikraštį ir palinkėti sveikatos, Dievo palaimos, jėgų, kūrybingumo, leidžiant „XXI amžių“.

Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas

© 2003 "XXI amžius"