Ar domimės tik savimi?

Tada ir skaitome tik tai, ką patys parašome. Arba kai kas nors parašo labai panašiai, kaip norėtume. Taip, kad nieko nesužinotume ir iš viso nereikėtų galvoti.
Ne vieną kartą buvo rašyta apie „XXI amžiaus“ tariamo nepopuliarumo priežastis. Jos akivaizdžios – nėra nepadorumo. Deja, dabar visuomenė yra taip orientuota, kad nori būtent tokio dirgiklio, o kitaip jai “neįdomu”.
Orientuoja viešoji propaganda. Didelė žmonių dalis jai pasiduoda, mažesnė - ne. Tą mažąją dalį remti ir ugdyti, ir dauginti – tokia yra katalikiško laikraščio paskirtis.
O kad reikėtų linksmybių, reikėtų sporto, kad daugiau jaunimo skaitytų – tai yra tik iliuzija, nes vis vien neskaitytų neradę nepadorumo.
Padorus didesnis įvairumas, žinoma, nekenktų, bet tam reikia pinigų – reikėtų daugiau žurnalistų. Pinigų nėra, tai kol kas skaitykime tai, kas yra. Aukime pamažu.
Tik neprašykime „XXI amžiaus“, kad pasikeistų, nes jo reikia tokio, koks jis yra.
Ką nors ir liūdina, kad vaikai, vaikaičiai šio gero laikraščio neskaito. Pagirtinas liūdesys, bet reikia ir supratimo. Laikraštis nepadarys stebuklo. Jeigu nėra jaunimo krikščioniškos nuostatos, tai liūdėkime ir melskimės. Nežinome, nemokame, per mažai jiems gyvenime susiorientuoti padedame. Padėsime, jei patys vertinsime gyvenimą nenuilsdami, ir bus atlikta mūsų pareiga, ne vien tik laikraščio. Pareigą atliksime, ir vaikai grįš pamažu, gal ir po mūsų mirties. Tegul tik turi kur sugrįžti. Ir „XXI amžius“ tegul nesikeičia. Iš esmės tegul nesikeičia. Maži patobulinimai, jeigu yra galimybių, – priimtini.

Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė

© 2003 "XXI amžius"