Meilę išmainė į degtinę
Julytė gyveno kaime. Daugiausia
liūdėjo dėl to, kad nėra mamos. Nėra kam išlieti visą skausmą,
paprašyti patarimo, paraginti prieš miegą sukalbėti maldelę. Julytei
buvo dveji metai, kai mama užmerkė akis. Tad mergaitė augo pas
senelę. Ši užaugino savo septynis vaikus, o ji buvo aštunta. Anksti
pajautė našlaitės dalią, bet tikėjo, kad nebus gyvenimas visą
laiką žiaurus. Julytė baigė vidurinę. Ją traukė baltas chalatas
ir noras padėti sergantiesiems. Baigė medicinos mokyklą. Sutiko
vaikiną. Tikėjo, kad jis - tas žmogus, kurio jai reikia, kad užjaustų,
suprastų ir paguostų. Siaučiant vasario pūgoms, jie kopė santuokų
rūmų laiptais, po to kunigas palaimino - jie prisiekė visą gyvenimą
vienas kitą mylėti.
Deja, laimės nerado: jos vyras šeimoje buvo augęs vienturtis,
įpratęs, kad būtų pildomas kiekvienas jo noras. Net valgyti motina
atnešdavo jam į lovą. Jam reikėjo ne žmonos, o tarnaitės, kuri
pavaduotų motiną, kai ši pasens. Julytė buvo pastumdėlės vietoje.
Po dvejų metų gimė du sūnūs - dvynukai. Galvojo, kad vyras pasikeis,
bus nors kiek švelnesnis. Deja, nei vyras, nei jo motina Julytės
nepamilo. Vienai visi darbai: ir tvarte gyvulius apliuobti, ir
virtuvėje suktis. Dažnai matė girtą vyrą ir svirduliuojančią jo
motiną. Julytė nežinojo, ką atsakyti vaikams, kurie, pamatę motinos
akyse ašaras, puola guosti, šluostyti jas. Ir kokią vaikystę prisimins
jie, kai vakarais užrakinamos durys ir reikia stovėti tamsoje
už jų. Kai visi trys, basomis išbėgę į lauką, glaudžiasi pas kaimynus.
Viską gali ji jiems duoti, bet ne tėvo meilę. Meilės nėra nei
žmonai, nei vaikams - ją išmainė į degtinę. Dažnai ji bėgdavo
į bažnyčią, kartu vesdavosi ir vaikus, ir vis prašė Dievo pagalbos,
kad jos vyrą atvestų į dorą kelią. Julytei naktį per sapnus kažkas
pasakė: Melskis ir būk kantri - gyvenimas pagerės. Julytė tikėjo.
Ji buvo labai religinga ir laukė stebuklo. Jis įvyko - po kiek
laiko vyras nustojo girtuokliauti. Apkabinęs žmoną ir vaikus prašė
atleidimo dėl to, kad juos visus labai įskaudinęs. Šeima susitaikė.
Julytės senelis pasakė jai: Gerai, dukrele, kad maldoje radai
nusiraminimą ir nesigriebei taurelės.
Joana JANKAUSKIENĖ
Virbalis,
Vilkaviškio rajonas
© 2003 "XXI amžius"