Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Darbai
Nuomonės
Politikos užkulisiai

(atnaujinta)

(naujiena!)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Stalingrado mūšio prisiminimai ir pamokos

Mūsio lauke pastatyta paminklinė stačiatikių bažnyčia, dedikuota Visiems Šventiesiems

Pasmerkimas pražūčiai

Dabar, XXI a. pradžioje, vietinių karinių konfliktų gausa ir netgi bandymas religinėmis pažiūromis pateisinti naujos rūšies terorizmo išpuolius, kiekvieną kartą perspėja apie galimą tarptautinio masto krizės pavojų su sunkiai nusakomomis pasekmėmis. Dėl to verta prisiminti praėjusio šimtmečio didžiuosius mūšius su visu jų brutalumu, beprasmiškumu ir su niekuo nepalyginamomis žmonių kančiomis, kada tik tikėjimas teikė žmonėms vilties spindulėlį. Kaip tik toks buvo prieš 60 metų, 1943-iųjų sausio 31 d., vokiečių kapituliacija pasibaigęs Stalingrado mūšis, ženklinęs lemtingą posūkį Antrajame pasauliniame kare.
1941-ųjų birželį prasidėjęs nacistinės Vokietijos karas prieš komunistinę Sovietų Sąjungą – faktiškai tai buvo ne tautų, bet dviejų totalitarinių sistemų kova – iš pradžių vokiečiams buvo sėkmingas. Nors jau 1941-ųjų žiemą jie buvo sulaikyti prie Maskvos ir Leningrado, tačiau kitų metų vasarą, sutelkę jėgas puolimui pietrytine kryptimi, pasiekė Šiaurės Kaukazą. Vėlyvą 1942-ųjų rudenį vermachto šeštoji armija, užėmusi stambųjį Pavolgio pramonės centrą Stalingradą, galutinai „įklimpo“. Išryškėjo tos pačios klaidos, kurias kažkada padarė Napoleonas: didžiuliai Rusijos plotai, tiekimo problemos, šaltos žiemos, taip pat atkaklus rusų ryžtas ginti savo tėvynę. Stalingrado atveju galbūt suveikė ir negailestingas sovietų diktatoriaus Stalino įsakymas Nr.277 („nė žingsnio atgal“), dėl kurio vien tik „bailių“ ir „dezertyrų“ Raudonojoje armijoje komisarų nurodymu buvo nušauta apie penkioliką tūkstančių.

Niekada nemėgęs administracinio darbo
Pokalbis su Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio premijos laureatu Viktoru Alekna apie kūrybą ir politiką

Viktoras Alekna su žmona

Viktoras Alekna – plačiai žinomas žurnalistas, politinis kalinys, poetas, mokytojas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės Salomėjos Nėries kūrybą ir gyvenimą. 1980 metais išleistas jo sudarytas S. Nėries poezijos dažnumų žodynas, vėliau pasirodė monografinis leidinys – S. Nėries raštų tritomis, dokumentinis dviejų tomų leidinys “Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis” ir biografinė apysaka “Salomėja”. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje V. Alekna parašė monografiją “Nepriklausomybės Akto signataras kun. Alfonsas Petrulis”, dokumentinį leidinį apie Širvintų apylinkių partizanų kovas “Ūžė žalia giria”, pasakojimą apie autoriaus giminės istoriją “Ąžuolas”, apie Vorkutos lagerius “Oi, ta Vorkuta”, išleido eilėraščių rinkinius “Pilkų dienų žingsneliai” ir “Saulėlydis”. Taip pat publikuota šimtai įvairaus žanro apybraižų, analitinių straipsnių, memuarų ir kt.
2002 metais už knygą “Vytauto klubas“, ankstesnių metų kūrybą ir publikacijas periodinėje spaudoje V.Alekna apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio publicistikos premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
V.Alekną sutikome dailiai sutvarkytuose Tremtinių namuose, esančiuose gražiame Valakampių pušyne.

Kosminio laivo tragedija

Prieš skrydį daryta “Columbia” įgulos nuotrauka. Joje su autografais - visi septyni erdvėlaivio “Columbia” skrydžio STS-107 astronautai.Iš kairės: Deividas Braunas, Rikas Hasbendas, Lorel Klark, Kalpana Čavla, Maiklas Andersonas, Viljamas Makulas ir Ilanas Ramonas. Ši įgula žuvo, kai iki kosmodromo buvo likę skristi 16 minučių

Į Vašingtoną, kaip ir po tragiškosios rugsėjo 11-osios, iš viso pasaulio vėl plaukia užuojautos telegramos. Praėjusį šeštadienį, likus šešiolikai minučių iki nusileidimo, virš Teksaso valstijos, 63 kilometrų aukštyje, sprogo daugkartinis erdvėlaivis „Columbia“, kuriame buvo septynių žmonių įgula. Tarp jos narių - dvi moterys. Erdvėlaiviu skrido pirmasis Izraelio astronautas Ilanas Ramonas, taip pat Indijoje gimusi Kalpana Čavla. Erdvėlaivio nuolaužos išsibarstė net 800 kvadratinių kilometrų plote Teksaso valstijoje. Oficialiais pranešimais, jau surastos visų septynių astronautų kūnų liekanos ir renkamos sudužusio erdvėlaivio detalės. Kai kurios nuolaužos gali būti radioaktyvios. Žemėje nuo krentančių skeveldrų niekas nenukentėjo. Per pastaruosius 42 metus, kai žmogus pradėjo skraidyti į kosmosą, amerikiečiai nėra praradę nė vieno kosminio laivo nusileidimo metu. 1986 m. sausio 28 d. pakilimo metu sprogo erdvėlaivis „Challenger“ su septyniais astronautais.
Amerikos aviacijos ir kosmonautikos agentūros (NASA) pareigūnai linkę manyti, kad 1981-aisiais pastatyto „Columbia“ erdvėlaivio katastrofą galėjo sukelti nuo kairiojo erdvėlaivio sparno pakilimo metu atsiklijavusios apsaugos plokštelės, kurios saugojo kuro bakus. Apsaugos plokštės galėjo nukristi ir dėl susidūrimo su pašalinu objektu.

Netikrumai

Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną - netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru iš gyvenimo daugelis pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, netikras valstybės reikalų tvarkymas - politika. Netikra politika, nes netikros ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios.

Partijų imitavimas

Valstybė kuriama ir tvirtinama tam tikros ideologijos pagrindu. Lietuvos valstybė 1918 ir 1990 metais atkurta tautiniu pagrindu, nes optimali tautos būsena yra savoje nepriklausomoje valstybėje. Lietuva yra krikščioniška šalis, kurios dorovės šaltinis - krikščionybė, Bažnyčia. Lietuvių tauta yra sėsli, gerbianti savo praeitį, iš jos stiprybę semianti. Todėl būtų natūralu, kad Lietuvos Respublika vadovautųsi trimis ideologijomis, o joms atstovautų trys politinės partijos - tautiškoji, krikščioniškoji ir konservatyvioji. Vis kiti politiniai dariniai yra dirbtiniai, sukurpti ne ideologijų, o grupinių interesų pagrindu, daugelis jų ne tik neprisideda prie valstybingumo tvirtinimo, bet jam kenkia. Pats partijų Lietuvoje skirstymas į kairiąsias, dešiniąsias ir centrines yra netikras, todėl žmonės suvokia dešinę kaip valstybės palankumą Vakarams, kairę - Rytams, centrą - neutralumui, tūnojimui. Kai visos partijos privalėtų laikytis vienos politinės krypties - kurti ir tvirtinti valstybę, dauguma Lietuvos politinių darinių žvalgosi naudos, siaurų interesų tenkinimo.

Žingsnis iki pragaro

JAV prezidentas Džonas Kenedis

„Taikingiausia pasaulyje valstybė SSRS“, dalijusi taikos premijas savo tiesioginiams ir netiesioginiams šnipams visame pasaulyje, „pažangiems veikėjams“, nuo pat atsiradimo dienos stengėsi užvaldyti pasaulį. Po Stalino mirties ir naujam SSRS vadovui Nikitai Chruščiovui paskelbus apie „atlydį“, pasaulis lengviau atsiduso, tačiau neilgam.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje N.Chruščiovui buvo pakištas įdomus projektas. Jo esmė – kad prie JAV Atlanto vandenyno pakrančių reikia sukurti keliolika dirbtinių salų, paskelbti jas Sovietų Sąjungos teritorija ir tose salose įkurti sovietų raketines bazes, apginkluotas branduolinėmis galvutėmis. Tuo metu SSRS armijos generaliniame štabe šiam avantiūriniam sumanymui pritarta nebuvo, teisingai pažymint, jog tai reikštų trečiąjį pasaulinį karą su nenusakomomis jo pasekmėmis. Tačiau avantiūriškais projektais garsėjęs N.Chruščiovas nenurimo, ir jo galvoje ta idėja brendo toliau. Proga netrukus pasitaikė kuo puikiausia. Mat 1959 metais Kuboje įvyko Fidelio Kastro vadovaujama revoliucija. N.Chruščiovas džiūgavo. Pagaliau „socializmas“ peržengė vandenyną ir atsirado „imperialistinės“ Amerikos pašonėje. Tačiau N.Chruščiovo labai neramino amerikiečių ketinimai atsikratyti F.Kastro bei jo režimo, ir SSRS genseko įsakymu į Ameriką buvo pasiųsta daugybė KGB ir GRU šnipų, užverbuota daug vietinių amerikiečių ir britų. Tarp jų – vienas garsiausių KGB atominės fizikos šnipų Klausas Fuksas. Su šiuo mokslininku išdaviku labai daug bendravo KGB rezidentas Vašingtone Aleksandras Feklisovas, apie kurio vaidmenį, likviduojant jau beveik prasidedantį trečiąjį pasaulinį karą, - atskira kalba.