Lyg eilėraščių almanachas

Utenos dailininkai su Kultūros centro direktoriumi A.Palskiu ir rajono vicemeru Alvydu Katinu

Kasmet sausio mėnesį Utenos kultūros centro meno galerijoje, kuriai vadovauja Ramunė Bivainienė, rengiama tradicinė uteniškių dailininkų darbų paroda. Šįmet joje dalyvauja net 24 autoriai, meno gerbėjams pristatę per 30 naujausių grafikos, tapybos, keramikos ir skulptūros darbų.
„Ši paroda yra geriausias įrodymas, kad Utenoje gyvenantys kūrėjai neleidžia tinginiauti sielai, nes tingėdama ji eižėja, dulka ir nebepastebi grožio“, - sakė Utenos rajono vicemeras Alvydas Katinas, pavadinęs tradicinę parodą ne tik dailininkų atskaita visuomenei, bet ir turiningu bendravimu tarpusavyje, buvimu su tais, kuriuos myli ir iš kurių semiasi idėjų ir tvirtybės.
Poetas Petras Panavas pasidžiaugė pačiu tokios parodos buvimo faktu. Ekspozicija jam priminė įvairiaspalvių eilėraščių almanachą, kuriame kiekvienas autorius kitoks. Nors iš vieno ar dviejų paveikslų sunku spręsti apie kūrybos visumą, tačiau įvairovė įdomi. Poeto nuomone, būtų galima surengti bent vieną tokią parodą pagal iš anksto numatytą temą - ir tradicija nenukentėtų, ir ekspozicija įgautų kitokio svarumo ir prasmės.
Vienas parodos autorių, daugelio dabartinės Utenos dailininkų mokytojas Vytautas Petronis pastebėjo, jog šioji paroda skiriasi nuo ankstesniųjų darbų kokybe ir profesionalumu. Pasak jo, kūrėjo dvasia nestovi vietoje, o kyla į dvasines aukštumas, ieškodama tobulesnių išraiškos formų.
Henrikas Zakarevičius, uteniškiams pažįstamas kaip medžio drožėjas, parodoje debiutavo su tapybos darbais. Jo paveikslai „Simboliai“, „Atbundanti dykuma“ - tarsi polichrominės skulptūros dekoro elementai, kuriems suteikta dieviška pasaulio paslapčių ir gelmės reikšmė.
Elvyros Mažeikienės „Kompozicija“ sudėliota iš mažiausių detalių, kurioms sujungti į visumą prireikė kelių mėnesių. Šį darbą uteniškis dailininkas Klemensas Kupriūnas įvertino „Metų premija“, įsteigta jo paties. Aišku, toji premija labai simboliška. Tai surūdijusi, daug ko mačiusi pasaga, nešanti laimę.
Tarsi mozaikos gabalėlių eižėjanti muzika skamba sudėtingo amžiaus tarpsnio problemos Laimono Šmergelio paveiksle „Paauglystė“, o šalia „žydi“ jo žmonos Mingailės Šmergelienės natiurmortas. Įdomi Laimos Kriukelienės mistinė fantazija „Gamtos saugotojai“, nukelianti į pirmykštį pasaulį, kupiną slėpinių. Raimondo Kunicko „Miestas“ primena dekoratyvų gobeleną, o žodine komunikacija ir atlikimo technika vilioja A.Taraškevičiūtės kūryba. Pakitusi tapybos kryptis ir koloritas rudeniškuose G.Stanislovėno peizažuose. Švelnus ir šiltas V.Valiušio keramikos grafinis piešinys. Įdomios spalvinės gamos brolių A. ir D. Maračinskų tapybos darbuose. Plastiškai žydi R.Bivainienės „Aguonų aksomas“. Šviesos žaižaruoja J.Mitalienės pastelėse. S.Preikšas geba autoironiškai pažvelgti į savo gyvenimą, bėgantį tarp vyno rūsio ir jo sergėtojos. D.Binkio violetiniai „Dagiai“ iš paveikslo perlipa į ornamentuotą rėmą… Visko neišvardysi.
Įdomiai savo instaliaciją - pano pristatė dailininkas Klemensas Kupriūnas. Detales savo kūriniui jis rado šiukšlyne ir restauruojamuose namuose. „Instaliaciją pavadinau „Skausmas“. Ji simbolizuoja naikinamą meną, į sąvartynus išmetamus paveikslus. Per porą dešimtmečių Utena neteko kelių vitražų, pano, skulptūrų. Tai buvo puikūs V.Gurskio, A.Indrašiaus ir kitų dailininkų kūriniai. Sunaikintas menas šukėmis sugrįžo atgal“, - sakė jis.
Parodoje išryškėjo dvi kūrybos tendencijos - realistinė ir fantastinė. Kūrinių mozaika atskleidė kūrybines galias, o galerijoje skambėjusios dainos, kurias atliko Alina Plistkova ir Elina Barzdienė, patvirtino, jog paroda puiki. „Jei paukštis negiedos, tai ženklas, kad paveikslas prastas“ (K.Kupriūnas).

Rūta JONUŠKIENĖ
Audronės Driskiuvienės nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"