Groteskiškos istorijos
Tautos išrinktieji nepaliauja
stebinti visuomenės, tai yra juos išrinkusiųjų. Antai Seimo narys
E.Skarbalius parašė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų
komisijai, reikalaudamas, kad Statistikos departamentas pakeistų
2001 metų gyventojų surašymo duomenis apie tautinę Lietuvos gyventojų
sudėtį, papildydamas ją žemaičių tautybe. Viena Administracinių
ginčų komisijos narė skundo esmę įvertino taip: prašo pakeisti
tautybę iš neaišku kokios į žemaičių. Šis E.Skarbaliaus skundas
neatsirado vien todėl, kad Seimo narys iš neturėjimo ką veikti
ar norėdamas priminti apie save sugalvojo eilinį atrakcioną. Mat
ir naujai išrinktasis Prezidentas, taip pat žemaitis, sumanė suskirstyti
Lietuvą į keturis regionus Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją
ir Dzūkiją. Todėl galima laukti, kad savo tautybes sumanys pakeisti
ne tik žemaičių patriotais besivadinantieji, bet ir, pavyzdžiui,
dzūku save laikantis A.Paulausko partijos skandalingas veikėjas,
didysis Varėnos miškų grybautojas G.Jakavonis. beje, naujai išrinktojo
Prezidento žemietis, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas,
išduodantis žemaičių pasus, S.Kasparavičius, susitikęs su naujai
išrinktuoju Prezidentu, negalėjo atsidžiaugti, kad Prezidentu
tapo žemaitis iš Telšių, ir įteikė jam Lietuvos prezidento Aleksandro
Stulginskio portretą, nes tas irgi yra gimęs Raseinių apskrityje.
Taigi R.Paksas - jau antrasis žemaitis Lietuvos Prezidentūroje.
Todėl buvęs pirmasis R.Pakso sklandymo instruktorius ir Žemaičių
kultūros draugijos prezidentas S.Kasparavičius sakė esąs įsitikinęs,
kad naujasis Prezidentas įgyvendins keturių Lietuvos regionų idėją,
ir pasaulio žemėlapiuose atsiras tokia valstybė kaip Žemaitija
O gal ir Wilenščizna? Juk autonomininkai ir vadinamieji tuteišai
irgi vieningai balsavo už naująjį Prezidentą. Tik kažkodėl R.Pakso
štabe gana dažnai kalbama ne valstybine lietuvių kalba ar žemaičių
tarme, o
rusiškai. Kaip teigiama, vos štabe pasirodo pagrindinis
naujai išrinktojo Prezidento mecenatas Avia Baltika vadovas
Jurijus Borisovas, tuoj visi ima kalbėti rusiškai. Nieko nepadarysi.
Nors R.Paksas amžiumi dar neprilygsta premjerui A.Brazauskui ar
buvusiam LSSR vaisių ir daržovių ministrui V.Einoriui bei kitiems
buvusiems sovietiniams nomenklatūrininkams, tačiau puikiai prisimena
tuos laikus, kai net vadinamųjų pirminių SSKP organizacijų susirinkimuose
buvo kalbama vien didžiojo brolio kalba, nors ten kartais nebūdavo
nė vieno didžiojo brolio. Naujai išrinktojo Prezidento aplinkos
žmonės, paklausti, kodėl posėdžiuose, kuriuose sprendžiami ne
tik būsimosios inauguracijos klausimai, bet ir valstybės reikalai,
vien tik draugui Jurijui pasirodžius, pradedama kalbėti rusiškai,
atsako, kad J.Borisovas gimęs ir augęs Lietuvoje, vos ne korenoj
litovec ir supranta lietuvių kalbą, tik ja nekalba. Bet nors
ir negabus kalbai, didžiųjų dienraščių užsakomuosiuose straipsniuose
moka koneveikti konservatorius. Žodžiu, savas. O gal tai ir yra
viena žadėtų radikalių permainų?
Tokios groteskiškos grimasos ėmė ryškėti vos ne kasdien. Tai ir
suprantama: rinkimai baigėsi tegyvuoja rinkimai! Visos burės
keliamos būsimiesiems Seimo rinkimams. Čia, be Seimo nario Rolando
Pavilionio, aktyviausiai reiškiasi kitas jo kolega naujasis
rusas oligarchas Viktor Uspaskich. Pastarasis sugalvojo apversti
aukštyn kojomis visą Lietuvos valstybės Seimo rinkimų sistemą.
Šiuo klausimu V.Uspaskich rengs referendumą. Pagal V.Uspaskich
ir tų, kas stovi už jo nugaros, planą į Seimą turi būti išrinktas
71 narys vienmandatėse apygardose, o likusieji 60 turėtų būti
renkami nuo kiekvienos savivaldybės. Be V.Uspaskich, šio racionalizatorinio
pasiūlymo iniciatoriai yra valstietis R.Karbauskis, Amerikos
imperializmo griovėjas R.Pavilionis, A.Sniečkaus jubiliejuje
komunistu pasiskelbęs J.Veselka, na, ir, žinoma, vadovauti nepailstantis
K.Bobelis. Pastarasis, aiškiai nusivylęs praėjusių rinkimų rezultatais,
dabar ieško naujų savęs kėlimo į reitingų viršūnes būdų. Aišku,
K.Bobelio fenomenas reikalauja gana plačios studijos, nes satyrikai
vieni to paaiškinti jau nepajėgia. Kyla klausimas, kodėl oligarchas
V.Uspaskich sumanė tą referendumą? Galima paaiškinti paprastai.
Visų pirma suteikti galimybę patekti į Seimą tik piniguočiams,
kurie, be didelio vargo, paprasčiausiai nusipirks Seimo narių
mandatus. Kaip rodo pavyzdžiai, už didelius pinigus dabar Lietuvoje
gali nusipirkti bet kokią kėdę. Antra, paralyžiuoti Lietuvos įstatymų
leidžiamosios institucijos darbą. Juk tokiu atveju vadinamieji
nepartiniai kandidatai, nejaučiantys jokių įsipareigojimų partijoms,
atstovaus tik savo biznio ar juos parėmusio klano interesams.
Apie valstybės reikalus bus galima pamiršti. Šis V.Uspaskich sumanymas
surengti referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo dargi
kartu su referendumu dėl Lietuvos stojimo į ES gegužės 11 dieną
sukėlė šoką Seimo pirmininkui ir socialliberalų vadui A.Paulauskui.
Iš tiesų ne juokas. Juk, be V.Uspaskich, iniciatyvinėje grupėje
referendumui dėl rinkimų tvarkos pakeitimo yra dar du socialliberalų
frakcijos nariai R.Pavilionis ir V.Karbauskis. Todėl ne be reikalo
sostinėje sklinda kalbos, kad V.Uspaskich rengiasi išversti A.Paulauską
iš socialliberalų lyderio kėdės ir ją užimti pats. O surinkti
reikalingus 300 tūkst. piliečių parašų, turint tokias finansines
galimybes kaip V.Uspaskich, - vienas juokas. Tuo labiau kad šį
savo prezidento sumanymą žada aktyviai remti Lietuvos verslo darbdavių
konfederacija, turinti savo skyrius daugelyje Lietuvos rajonų.
Taigi darbdaviai paprasčiausiai privers savo darbuotojus pasirašyti.
Ir pasirašys, nes darbo vietos dabar saugojamos. Kalbėdamas per
Lietuvos radiją V.Uspaskich gynė savo idėją dėl referendumo, siekiant
pakeisti Seimo rinkimų sistemą. Jis pavadino politinėmis spekuliacijomis
teiginius, kad, rengiant jo inicijuotą referendumą kartu su referendumu
dėl narystės Europos Sąjungoje, gali nuteikti visuomenę nebalsuoti
už stojimą į ES. V.Uspaskich taip pat neigė pranešimus, kad jis
finansiškai remia Naujosios sąjungos (socialliberalų) partiją.
Esą jo parama tėra tik moralinė. Tačiau žinomas politologas filosofas
Vytautas Radžvilas sakė, kad V.Uspaskich sugalvotas referendumas
yra noras destabilizuoti visą politinę sistemą. Anot politologo,
nors partijos ir nėra populiarios visuomenėje, tačiau jos yra
tas siūlelis, leidžiantis bent kiek stabilizuoti politinę padėtį.
V.Radžvilas atkreipė dėmesį, kad, įgyvendinus V.Uspaskich idėją,
ir taip jau didelė pinigų valdžia Lietuvoje taps absoliuti. Politologas
taip pat nuogąstavo, jog referendumas gali pavykti, nes visai
galimas dalykas, kad į jo klausimus gali būti įtrauktas ir, pavyzdžiui,
kelis kartus pensijų padidinimo klausimas, siekiant privilioti
rinkėjus. V.Radžvilo nuomone, jeigu laimėtų V.Uspaskich sugalvotas
referendumas, tai Lietuva atrodytų kaip vietinių karaliukų viešpatija.
Politologo žodžiais tariant, V.Uspaskich ir kiti šio referendumo
organizatoriai apeliuoja į labiausiai politiškai ir pilietiškai
neišprususius visuomenės sluoksnius. Iš tiesų V.Uspaskich, R.Pavilionio
ir kitų išsidirbinėjimais nei stebėtis, nei piktintis nereikėtų.
Jie tik vykdo kažkieno užduotį.
Tiesą sakant, ir dabartiniame Seime vyksta panašūs dalykai. Ypač
tai paaiškėjo priimant Konstitucijos pataisą dėl žemės rinkos
liberalizavimo. Visiems turėtų būti pakankamai aišku, jog tos
pataisos suteikia išskirtines privilegijas pirmiausia buvusių
kolūkių, dabar vadinamų bendrovėmis, nomenklatūrai bei negausiai
stambiųjų žemvaldžių grupei, neatsižvelgiant į vidutiniųjų ir
smulkiųjų žemės savininkų bei ūkininkų interesus. Tai pasakyta
beveik atvirai. Seimo Žemės ūkio komiteto pirmininkas G.Kniūkšta
teigė, kad tik dideli, mažiausiai 300 hektarų ūkiai sugebės konkuruoti
su Europos Sąjungos ūkininkais. Tačiau G.Kniūkšta ir kiti Seimo
agrarininkai puikiai žino, kad vidutinis ES šalių ūkininkų ūkis
sudaro 15-18 hektarų. Tai galima vertinti tik kaip paradoksą
savotiškų kolūkių atgaivinimas pakels Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą!
Vadinamasis pereinamasis laikotarpis septyneriems metams riboti
žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams yra niekas
kitas, kaip siekis iki minimumo sumažinti žemės kainą vietinių
latifundininkų, tokių kaip R.Karbauskis ir panašių, naudai. Ir
nereikia agrarininkui, buvusiam pirmajam SSKP Plungės rajono
sekretoriui ir sovietinės tvarkos garbintojui M.Pronckui lieti
fariziejiškų ašarų, jog esą žemė yra bene vienintelė nacionalinė
vertybė, kuri dar yra išlikusi Lietuvos žmonių rankose. Kitaip
tariant, M.Pronckus norėtų, kad ta vertybė už simbolinę kainą
atitektų tiems, kam reikia. Tai yra bendrovėms, kurioms vadovauja
daugiausia tie patys kolūkių pirmininkai ar kiti agropromo specialistai.
Vis labiau aiškėja, kad problemos išpučiamos specialiai, siekiant
užmaskuoti kur kas svarbesnius, dažniausiai po kilimu vykstančius
reiškinius. Tai tapo aišku po tariamo žurnalisto V.Gaivenio verbavimo,
kurį esą vykdė VSD pareigūnas. Netgi Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komitetas, išsikvietęs VSD vadovą M.Laurinkų, rimtais
veidais svarstė klausimą dėl žurnalisto V.Gaivenio verbavimo.
Berods tik vienas šio komiteto narys prof. V.Landsbergis pažymėjo,
jog viskas, kas vyksta aplink šį dirbtinai sukeltą skandalą, yra
mažiausiai trijų žmonių sąmokslas. Du iš jų Saveljevas ir Gaivenis,
žaidžiantys tokį primityvų žaidimą. Trečias turėtų paaiškėti,
- sakė V.Landsbergis. Nors tą trečiąjį šioje istorijoje be didelio
vargo galima nujausti. Vargu ar bus jo ir ieškoma. Kas gi norės
tirti tą žurnalistų sekimo skandalą ir užsitraukti bulvarinės
žiniasklaidos nemalonę. Antra vertus, vargu ar M.Laurinkaus vadovaujamame
departamente dirba tokie naivuoliai, kurie bandytų verbuoti žiniasklaidos
atstovus. Juk viską galima atlikti daug paprasčiau. Pakanka gerai
užmokėti, ir bus paviešinta bet kokia nesąmonė. Tokių dalykų į
valias prisižiūrėjome ir prisiskaitėme prieš praėjusius Prezidento
ir savivaldybių rinkimus.
Į žurnalisto verbavimo skandalą įsijungė ir išrinktasis prezidentas
R.Paksas. Jo atstovas spaudai citavo elekto žodžius, kad jis labai
domisi skelbiama informacija Respublikoje ir Vakaro žiniose
apie šio verbavimo tyrimo eigą. R.Paksas paminėjo savo rinkimų
programą, jog bandymai varžyti įstatymais apibrėžtą ir atsakingai
panaudojamą žiniasklaidos laisvę bus viešai smerkiami. Tačiau
yra žodžiai atsakingai panaudojamą. O kas gi gali įrodyti, kad
bulvarinis laikraštis, kuriam R.Pakso rinkimų štabas oficialiai
skyrė 105 tūkst. litų už publikaciją, šmeižiančią Vilniaus banką,
rašė tiesą? Ta publikacija buvo paskleista paskutinę agitacijos
dieną ir dalijama net rinkimų dienos rytmetį. Ji buvo išleista
net 350 tūkst. egzempliorių tiražu, jeigu ne didesniu.
Kitas dalykas, argi saugumas negali domėtis žiniasklaidos darbuotojais
ir tam tikrais leidiniais bei jų leidybos reikalais? Valstybės
saugumas yra visų jos piliečių rūpestis. Niekam ne paslaptis,
kad užsienio žvalgybos, ypač Rusijos, labai domisi kaip tik žurnalistais.
Galima neabejoti, kad žurnalisto verbavimą sugalvojo ne vienas
VSD pareigūnas, o šio užsakymo autoriaus reikia ieškoti tarp aukštų
Lietuvos politikų. Jokiu būdu negalima atmesti ir dvigubo agento
galimybės. Sunku net įsivaizduoti, kad Rusija, turinti didžiulę
KGB darbo patirtį, neturi savo šnipų Valstybės saugumo departamente.
Toks išpūstas išrinktojo Prezidento dėmesys VSD skriaudžiamai
žiniasklaidai gana abejotinas. Vadinasi, žurnalistas gali kalbėti
ir rašyti bet ką, apipilti purvu bet kokį žmogų, ir niekas negali
paklausti, kodėl jis taip daro. Taip pat ir už kiek. O jeigu jau
mūsų saugumas toks baisus, kaip piešia Respublika ir jos padalinys
Vakaro žinios, tai kodėl tada verbuoto žurnalisto net apklausti
negali: jis paprasčiausiai neateina pagal kvietimus. Tad ar teisingai
jis VSD metodus lygina su KGB?
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"