Atnaujintas 2003 m. vasario 7 d.
Nr.11
(1115)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Tęsiamas pokalbis

„XXI amžius“ pasiūlė skaitytojams kalbėtis – sakyti nuomones, įrodinėti. Rodos, buvo ir skaitytojų temų pasiūlyta. Viena – be atgarsio, kita – pora vienodų nuomonių. Ta antroji – dėl maldos “Sveika, Marija” lietuviško kalbėjimo. Abi nuomonės buvo tokios: rašantiesiems norėjosi, kad malda būtų kalbama, kaip anksčiau: (…) ir pagirtas Tavo įsčių vaisius(…).
Norai norais, o neargumentuojama, kodėl buvo padarytas pakeitimas. Pagalvojus – tikriausiai dėl vaikų. Poterius kalbėti mokomi pakankamai maži vaikai, o jiems yra nesuprantama. Bent jau mamos pakeitimu apsidžiaugė. Iš to laiko, kai buvo keičiama, atsimenu, kaip mažus vaikus turinti mama džiaugėsi: Dabar nebus sunkumo vaiką šios maldos mokyti.
Galima svarstyti, ar yra rimta tokia priežastis, o taip pat – ar keitimas leistinas? Mat, jei vaikučius reikėtų anaip mokyti, kartu tektų pradėti ir anatomijos aiškinimą, ir suteikti žinių apie vaiko gimimą, o to nepatariama daryti, kol vaikas pats neklausia. Todėl ir lengviau vaikus mokyti: Tavo Sūnus.
O ar tai leistina, ir kiek pasikeitė prasmė? Truputį pasikeitė. Sūnus, duktė – apima šiek tiek plačiau negu tik įsčiose išnešiotąjį. Turbūt apima ir dvasinę priklausomybę, o kartais ir vien tik dvasinę. Juk kalbame apie dvasios tėvus, motinas, tad būna ir sūnūs, ir dukros.
Maldoje nurodžius “įsčių vaisius” - tai reiškia pabrėžtinai tik išnešiotąjį, o dvasiškai – greičiau Motina nuo Sūnaus priklausanti negu atvirkščiai. Tad prasmė šiek tiek pasikeitė.
Dar viena aplinkybė – ir mes buvome vaikai, anaip mokėmės, ir prieš mus daug vaikų mokėsi, ir nieko. Nesupratome – ir nereikėjo suprasti. Buvo šventa pagarba maldai. Tokie žodžiai buvo, ir juos reikėjo tarti, o ne aiškintis, ką jie reiškia. Tik vėliau vaikai pasikeitė ir kažkodėl prireikė, kad jie viską suprastų. Atrodo, kad kažkuriuo momentu vaikas pasidarė aukščiau už maldą?
Gerai, blogai, bet pasidarė. Taip liks, kaip pasidarė. Todėl kalbėsime: Tavo Sūnus Jėzus. Nieko kito keisti galimybės neradę, truputį papildysime žodžio prasmę, ir tegul šitoje vietoje jis reikš tą, ką turi reikšti – bus kompromisas.

Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija