Ūkininkas iš Mockėnų

Mockėnų kaimo ūkininkas Vigandas Grigas vis kur buvęs, kur nebuvęs užsuka į savo sodą Autoriaus nuotrauka

Vos ne Utenos pakraštyje driekiasi Mockėnų kaimas. Čia gražiai tvarkomoje sodyboje gyvena ūkininko Vigando Grigo šeima. Šalia neseniai statyto namo ošia didžiulis sodas. Mat Vigandas verčiasi sodininkyste. Jis Utenos rajone visiems ūkininkams puikiai pažįstamas, nes vadovauja Ūkininkų sąjungos Utenos skyriui. Jis ir rajono Tarybos narys, iki kovo pabaigos, kol pradės posėdžiauti naujai išrinkta Taryba, Vigandas dar vadovaus ir Kaimo reikalų komitetui. Grigų daržinėje jau kelinti metai iš eilės rudenį organizuojami kaimo žmonių sambūriai. Visi draugėn susirinkę pabendrauja, savo godas godoja, pasilinksmina…

Pradžių pradžia - prieš dvylika metų

Ūkininkų kelią Grigai kartu su kitais rajono žemdirbiais pasirinko prieš dvylika metų. Pagal Valstiečių ūkio įstatymą tuomet ryžosi ūkininkauti keturiolika šeimų. Grigams buvo įteikti dokumentai, įregistruoti septintuoju numeriu. Vigandas įsitikinęs, kad skaičius „7“ yra laimingas, nes kol kas jį lydi sėkmė. Tryliktus metus Mockėnuose ūkininkaujantis V.Grigas „pasinėręs“ į daržininkystę ir sodininkystę. Nelaiko gyvulių, neaugina grūdinių kultūrų. Įsitikinęs, kad galima išgyventi iš daržo ir sodo, aišku, tiktai reikia netingėti, daug dirbti, pasitelkti mokslo ir technikos naujoves.

Ekologiški produktai turi paklausą

Vigandas augina kopūstus ir porus, kurie ilgai neužsiguli jo įsirengtoje daržovių saugykloje. Tiesa, pernykštė sausra pakenkė daržovių derliui, geresniais metais pajamų būdavo daugiau. Savo daržoves realizuoja turguje, pirkėjų netrūksta, nes ekologiški produktai turi paklausą. Dar augina apie pusę hektaro braškių bei juodųjų ir raudonųjų serbentų. Ateityje žada daržovių auginti mažiau, o plėsti sodą. Sode dera populiariausių, didžiausią paklausą turinčių „Alva“, „Florina“, „Melrauze“, „Auksis“ ir kitų - apie 30 veislių obelys. Kadangi obelaitės dar visai jaunos, pernai priskynė tik apie toną obuolių. Šiais metais tikisi gauti net dešimtį tonų. Dėl obuolių pardavimo jie per daug nesuka sau galvos. Pabandė įsitikinti, ar obuoliai turės paklausą turguje ir vieną šeštadienį nedaug jų nusivežė. Paklausa buvo tokia didelė, kad nuo pirkėjų sunku buvo apsiginti. Savo jėgomis įsirengtoje saugykloje jis galės laikyti iki 100 tonų obuolių, tad pardavinės ir žiemą, ir pavasarį. Vigandas įsitikinęs, kad lietuviški obuoliai nė kiek ne prastesni už lenkiškus. Lietuviškais obuoliais galėtų kuo puikiausiai prekiauti parduotuvės, nereikėtų gabenti vaisių iš užsienio. Aišku, reikia pateikti aukštos kokybės, prekinės išvaizdos, malonaus skonio, gerų veislių obuolius.
Dar Vigando sode auga apie 25 tūkst. įvairiausių veislių žemaūgių, pusiau žemaūgių ir nykštukinių poskiepių. Iš tų sodinukų jis plės savo sodą, taip pat nemažai jų parduos. Turguje pardavinėdamas išaugintą produkciją, bendraudamas su pirkėjais, jis įsitikino, kad žmonės norėtų pirkti ne tik obelaites, bet ir kriaušaites, persikus, vyšnias, slyvas, trešnes. Todėl Vigandas žada auginti visokiausių vaismedžių ir juos pardavinėti. Po kokių trejų metų pirkėjams galės pasiūlyti tikrai platų augalų asortimentą.
Net ir dabar, žiemą, gražu pažvelgti į Grigų sklype augančias obelis ir daugybę liaunų sodinukų. O kas būna pavasarį, kai obelaitės pasipuošia žiedais! Kad augalams netrūktų vandens, Vigandas išsikasė tvenkinį, turi įsigijęs laistymo įrangą.
Beje, sode atliekamas ir tiriamasis darbas, eksperimentuojama. Pasak V.Grigo, jam, pagal specialybę statybininkui, būtų sunkoka perprasti visas sodininkystės paslaptis. Tad turi puikų pagalbininką ir bendramintį - Lietuvos žemės ūkio universitete sodininkystę baigusį Osvaldą Masiulį, su kuriuo kartu ir triūsia, tvarkosi sode. Obuoliams skinti nereikia samdyti žmonių. Nuo žemaūgių obelaičių per dieną vienas žmogus gali priskinti net toną obuolių. Tad kol kas pajėgia nudirbti darbus savo jėgomis. Vėliau, kai sodas labiau derės ir užims didesnį plotą, gal ir teks kviestis pagalbon daugiau žmonių…

Patikėjo vadovauti ūkininkams

Šį pavasarį sukaks treji metai, kai V.Grigas vadovauja Ūkininkų sąjungos Utenos skyriui. Šiai visuomeninei organizacijai priklauso 360 narių. Pasak Vigando, anksčiau Ūkininkų sąjungos nariai turėdavo šiokių tokių lengvatų, privilegijų, tad noriau ir stodavo į organizaciją. Dabar konkrečios naudos nėra, tad į sąjungą stoja norėdami susiburti draugėn su bendraminčiais. Kai kurie nemoka nario mokesčio. Tačiau skyriaus pirmininkas džiaugiasi, kad yra apie trisdešimt tikrai veiklių organizacijos narių, kurie sugeba „užkrėsti“, išjudinti ir kitus. Jie noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, neatsisako nuvažiuoti į susitikimus su šalies valdžia, nebijo atvirai išsakyti žemdirbius kamuojančių skaudulių. Pašnekovas džiaugiasi, kad dabar vis daugiau ūkininkų stengiasi įregistruoti ūkius. Mat tiktai registruoti, pasėlius deklaruojantys ūkininkai gali tikėtis paramos iš valstybės bei rajono. Tačiau Utenos krašte yra labai daug senyvo amžiaus ūkininkų, o jaunų mažai. Pasak V.Grigo, Ūkininkų sąjunga reikalinga, tačiau ji turi gyvuoti ne popieriuje, o būti veikli, sugebėti ginti žemdirbius įvairių lygių institucijose. Neigiamai vertina tai, kad šalyje prisikūrė daugybė žemdirbiškų organizacijų, kurios ne tik negina žemdirbių, bet neaišku, kam atstovauja, ko siekia. Šalies Vyriausybei, Seimui kartais pateikiami skirtingi kaimo žmonių reikalavimai, tarsi žemdirbiai siektų ne vieno bendro tikslo, o kiekvienas skirtingų dalykų.

Žemdirbiams atstovauja Taryboje

Ūkininkas ir ūkininkų vadovas V.Grigas dar ankstesnėje kadencijoje yra išrinktas Utenos rajono tarybos nariu ir vadovauja Kaimo reikalų komitetui. Jo ir kitų bendraminčių dėka Taryba priėmė sprendimą šiais metais atleisti visus registruotus ūkininkus nuo žemės ir žemės nuomos mokesčio. Taip pat Vigandas pateikė pasiūlymą, kad iš rajono biudžeto būtų paremtas žemės ūkis. Iki šiol buvo remiamas švietimas, verslas, kultūra ir kt. „Tautos išrinktieji“ pritarė šiam siūlymui, ir žemės ūkio plėtrai buvo skirta 100 tūkst. litų. Šios lėšos paskirstytos trylikai ūkininkų, kurie pateikė verslo planus ir nurodė, kuriam tikslui reikalingi pinigai. Tokiu būdu iš rajono biudžeto lėšų kaimo žmonės įsigijo žemės ūkio technikos, gyvulininkystės fermų įrangos.
Šiuo metu Utenos rajono taryboje yra trys nariai, atstovaujantys kaimo žmonėms V.Grigo teigimu, reikėtų, kad jų būtų žymiai daugiau, nes miestiečiai visuomet daugiau miesto reikalais ir rūpinsis. Kaip Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovas V.Grigas vėl buvo įrašytas kandidatu rinkimams į vietines tarybas. Tiesa, šį kartą sėkmė jį aplenkė. Bet dėl to jis daug neišgyveno. Juk ir taip pakanka rūpesčių, darbų.

Vytautas BAGDONAS
Utenos rajonas

© 2003 "XXI amžius"