Pinigų paieškos Kaimo rėmimo
programoje
Sritys - prioritetinės,
bet...
Į platesnius vandenis vis drąsiau
eina šalies sodininkai, uogų augintojai. Tai ne mados reikalas,
o dabartinio ir ateisiančio gyvenimo reikmė. Sodininkystės plėtojimas
padės spręsti nemažai kaimo socialinių problemų - sumažės nedarbas,
padidės ūkininkaujančių žmonių pajamos ir kt. Todėl labai svarbu,
kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos numatoma vaisių
ir uogų sektorių skirti prie prioritetinių žemės ūkio šakų ir
žymiai išplėsti šių Europos Sąjungoje nekvotuojamų žemės ūkio
produktų gamybą. Iki 2010 metų numatoma įveisti 7,5 tūkst. ha,
o iki 2015-ųjų - 8,5 tūkst. ha naujų sodų ir uogynų.
Pirmiausia turi rūpėti naujausios technologijos, kokybiška sodinamoji
medžiaga, kitos priemonės, kurios lems konkurencingą vaisių ir
uogų auginimą. Bet čia svarbus nemažas pinigų poreikis.
Apie tolesnį sodų ir uogynų plėtojimą, jų finansavimo ypatumus,
Specialiosios kaimo rėmimo programos šioms ūkininkavimo sritims
2003 metams projektą buvo kalbėta Žemės ūkio rūmuose įvykusiame
sodininkų ir uogininkų pasitarime. Iš esmės jame išsamiau kalbėta
apie pinigus, jų apimtis ir paskirstymą šiems metams. Daug dėmesio
buvo skirta tiesioginėms išmokoms verslinei sodininkystei. Prisiminta,
kad praeitais metais deklaruoti intensyviai prižiūrimi sodai sudarė
2000 hektarų, kurių kiekvienam buvo skirta po 500 Lt tiesioginių
išmokų. Šiemet siūloma šias išmokas padidinti iki 550 Lt. Jauni
sodai (iki penkerių metų) užima 490 ha, kurių kiekvienam pernai
buvo skirta po 1000 litų - šiemet siūloma skirti po 1100 Lt. Deklaruotų
serbentynų buvo 1450 ha, kiekvienam jų teko po 250 Lt, o šiemet
prašoma po 650 Lt. Braškės ir avietės užima 380 deklaruotų hektarų
ir kiekvienam jų pernai buvo skirta po 250 Lt (prašyta po 1000
Lt), šiemet norima gauti po 1100 Lt. Tai buvo nors ir nepakankama,
tačiau ganėtinai efektyvi parama, paskatinusi daugiau investuoti
lėšų į vaisių bei uogų kokybės gerinimą, davusi impulsą diegti
pažangesnes priežiūros ir kitas technologijas. Derėtų prisiminti,
kad Europos Sąjungoje sodininkystės sektorius tiesioginėmis išmokomis,
išskyrus kai kuriuos specifinius regionus ir tam tikras augalų
rūšis, nėra remiamas. Tad šie metai gali būti paskutiniai, kai
mūsų valstybė gali paskatinti sodininkystės plėtrą, padidinti
produkcijos konkurencingumą, stiprinti investicijas į geros produkcijos
auginimą ir jos pasiūlą rinkai. Todėl Žemės ūkio rūmų direktorius
Liudvikas Kryžius, Lietuvos verslinių sodų asociacijos Vaisiai
ir uogos direktorius Darius Kviklys, Pramoninių uogynų asociacijos
pirmininkas Adolfas Jasinevičius ir Lietuvos braškių augintojų
draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis parašė raštą Žemės ūkio
ministerijai, siūlydami verslinės sodininkystės paramai šiems
metams skirti keturis milijonus litų. Tai būtų dvigubai daugiau,
negu buvo skirta pernai. Nes įveisti nors vieną hektarą braškyno
kainuoja daug, po to dar nemažos išlaidos tų plotų priežiūrai,
derliaus nuėmimui. Čia vyrauja rankų darbas, tad aišku, kad tų
išlaidų susidaro itin daug. Tiesa, dar kokius dvejus trejus metus
mūsų valstybė galėtų šiek tiek paremti sodininkus, tik neaišku,
ar tai leistų Briuselis. Nes, kaip žinoma, mes kitais metais viliamės
būti ES bendrijoje ir turėsime paisyti ten esančios tvarkos. Be
to, sodininkai norėtų, kad būtų subsidijuojami ne vien sodų ir
uogynų plotai, bet ir sodinamoji medžiaga.
Sodininkystė yra bene vienintelė žemės ūkio šaka Europos Sąjungoje,
kurios produkcija nėra kvotuojama arba kitaip ribojama. Remiami
valstybės, mūsų ūkininkai tuo turėtų pasinaudoti ir dar iki įstojimo
į ES žymiai išplėsti sodų ir uogynų plotus. Iki šiol subsidijos,
pavyzdžiui, už braškių daigus, buvo labai neženklios, todėl nemažai
augintojų nustojo pirkti sertifikuotą sodinamąją medžiagą, tuo
blogindami savo uogynų būklę. Šią paramą reikėtų didinti. Žemės
ūkio rūmai pasiūlė subsidijuoti sodinamąją medžiagą ūkininkams,
veisiantiems ne mažiau kaip 1 ha vaismedžių sodą, 0,3 ha braškyno
ar avietyno, 3 ha serbentyno. Pasiūlyti paramos dydžiai superelitinės
ir elitinės kategorijos bei sertifikuotai sodinamosioms medžiagoms.
Tai - obelų sodmenys su vegetatyviniu poskiepiu, kriaušės, slyvos,
vyšnios, serbentai, braškių daigai.
Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Albertas Amšiejus atkreipė
dėmesį, kad pernai iš valstybės skirti du milijonai litų tiesioginėms
išmokoms už intensyviai prižiūrimus verslinius vaismedžių sodus
ir uogynus liko nevisiškai įsisavinti. Tad kaip mes įsisavinsime
šiems metams prašomus keturis milijonus?- samprotavo A.Amšiejus.
Tokį klausimą mums pateikė ir dar pateiks Finansų ministerijos
specialistai. Gal neatsitiktinai Kaimo rėmimo programos 2003 metų
sąmatos projekte parama sodininkams buvo numatyta vos 1,8 milijono
litų. Tai labiau negu mažai...
Neskalsūs milijonai
Po poros dienų Žemės ūkio rūmuose
vyko Rūmų prezidiumo posėdis, kuriame buvo aptarta šalies žemės
ūkio rėmimo programa. Po nemažų ginčų bei įrodinėjimų vis dėlto
buvo nutarta sodininkams paramą ženkliai padidinti.
Šis klausimas buvo vienas iš daugelio, susietų su šių metų kaimo
rėmimu. Užvirė karšti ginčai, kam ir kiek pinigų skirti, kad kaimas
turėtų iš ko gyventi, kuo kvėpuoti ir išgyventi. Žemės ūkio rūmai
prašė šiems metams skirti 450 milijonų litų. Tik beviltiška tikėtis,
kad Vyriausybė skirs tiek pinigų, kiek kas paprašys. Šiuo konkrečiu
atveju kaimui remti projekte numatyta apie 228,5 milijono, kone
pusė prašytos sumos. Tad prasidėjo, kaip sakoma, antklodės tampymas
į visas puses. Programos sąmatos projekte - apie pusšimtis įvairių
punktų, papunkčių. Kiekviename - pinigai, pinigai. Atrodo, viskas
pasverta, apmąstyta, tačiau Rūmų prezidiumas dar kartą svėrė,
vertino, darė ne vieną pataisą. Pavyzdžiui, buvo paprieštarauta,
kad projekte Žemės ūkio ministerija net 17 mln. litų numatė pieno
perdirbimo įmonių paramai. Nutarta šias lėšas skirti tiesioginėms
išmokoms pieno ūkiams. (Projekte jiems buvo numatyta 15 milijonų.)
Toks prezidiumo sprendimas ne atsitiktinis, nes pieno ūkis atsidūręs
ties katastrofiška riba. Už pieną supirkėjai moka žeminančiai
menkas kainas, ir skerdyklos užverstos net pieningų karvių mėsa.
Bet ir jose ūkininkas už kilogramą skerdienos dažnai negauna nė
lito. Jei ir toliau taip masiškai bus skerdžiamos karvės, mes
vargu ar pajėgsime įvykdyti ES kvotas, dėl kurių mūsų derybininkai
taip aktyviai kovojo Briuselyje. Jeigu šiek tiek ir pagerėtų padėtis
mūsų kaime, kas artimiausiu metu vargu ar tikėtina, tai naujos
gyvulių bandos suformavimas pareikalautų ne vienerių metų, daug
lėšų ir triūso. Nes sugriauti visada lengviau negu atstatyti.
Tiesa, Europos Sąjunga ketina leisti 15 proc. remti kaimo žmones
iš valstybės biudžeto, jeigu tai neiškreips konkurencingumo, rinkos
ekonomikos esmės. Tik neaišku, kur toji konkreti riba, brėžianti
tą esmę, kada bus leidžiama tokią valstybės paramą uždrausti ar
apriboti.
Lietuvos žemės ūkio inžinierių asociacijos tarybos pirmininkas
dr. Jonas Liaukonis pranešė, kad dar prieš ketverius metus mūsų
ūkininkai nusipirko 39 naujus javų nuėmimo kombainus, o pernai
- tik šešis. Daugiau neįstengia, nes tikriausiai neturi už ką.
Be to, tūkstančiui hektarų žemės ūkio naudmenų mes pajėgiame per
metus įsigyti vos 0,16 naujo traktoriaus. Vakarų šalyse - dešimtkart
daugiau. Kaimo rėmimo programos projekte ūkių modernizavimo programai
įgyvendinti numatyta 1,2 mln. litų. Labai maža, todėl nutarta
šią sumą padidinti kelis kartus.
Pripažinta, kad tik vienas milijonas litų jauniesiems ūkininkams
yra per menka suma. ir nuspręsta jiems skirti du milijonus. Be
to, jauniems kaimo žmonėms numatytas prioritetas dalyvaujant visose
žemės ūkio programose. Tai paskatins jaunus ūkininkus drąsiau
įsitvirtinti kaime, siekti naujovių, pažangių ūkininkavimo būdų.
Paaiškėjo, kad liko nuskriausti kiaulių augintojai, ekologinė
žemdirbystė - ir šioms sritims teko paieškoti lėšų, sumažinus
jas kituose punktuose.
Daug nuostolių pernai patyrė Nacionalinė supirkimo agentūra, deja,
ir šiais metais jai iš anksto planuojami nuostoliai. Mat jie susidarys
superkant iš valstiečių kai kurią žemės ūkio produkciją didmeninėmis
nei rinkos kainomis. Ženkliai didesnę, negu numatyta projekte,
paramą tikisi gauti verslinė bulvininkystė ir daržininkystė.
Prezidiumo nariai priekaištavo, kad daugiau nei 33 mln. litų numatyti
skirti programoms, susijusioms su pasirengimu stoti į Europos
Sąjungą. Posėdžio dalyvių nuomone, šios lėšos turėtų būti paimtos
ne iš Kaimo rėmimo programos, o iš valstybės biudžeto. Šia proga,
beje, jau ne pirmą kartą buvo prisiminta, kad ES būstinėje Briuselyje
turėtų nuolat dirbti ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"