Atnaujintas 2003 m. vasario 7 d.
Nr.11
(1115)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pinigų paieškos Kaimo rėmimo programoje

Sritys - prioritetinės, bet...

Į platesnius vandenis vis drąsiau eina šalies sodininkai, uogų augintojai. Tai ne mados reikalas, o dabartinio ir ateisiančio gyvenimo reikmė. Sodininkystės plėtojimas padės spręsti nemažai kaimo socialinių problemų - sumažės nedarbas, padidės ūkininkaujančių žmonių pajamos ir kt. Todėl labai svarbu, kad „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos“ numatoma vaisių ir uogų sektorių skirti prie prioritetinių žemės ūkio šakų ir žymiai išplėsti šių Europos Sąjungoje nekvotuojamų žemės ūkio produktų gamybą. Iki 2010 metų numatoma įveisti 7,5 tūkst. ha, o iki 2015-ųjų - 8,5 tūkst. ha naujų sodų ir uogynų.
Pirmiausia turi rūpėti naujausios technologijos, kokybiška sodinamoji medžiaga, kitos priemonės, kurios lems konkurencingą vaisių ir uogų auginimą. Bet čia svarbus nemažas pinigų poreikis.
Apie tolesnį sodų ir uogynų plėtojimą, jų finansavimo ypatumus, Specialiosios kaimo rėmimo programos šioms ūkininkavimo sritims 2003 metams projektą buvo kalbėta Žemės ūkio rūmuose įvykusiame sodininkų ir uogininkų pasitarime. Iš esmės jame išsamiau kalbėta apie pinigus, jų apimtis ir paskirstymą šiems metams. Daug dėmesio buvo skirta tiesioginėms išmokoms verslinei sodininkystei. Prisiminta, kad praeitais metais deklaruoti intensyviai prižiūrimi sodai sudarė 2000 hektarų, kurių kiekvienam buvo skirta po 500 Lt tiesioginių išmokų. Šiemet siūloma šias išmokas padidinti iki 550 Lt. Jauni sodai (iki penkerių metų) užima 490 ha, kurių kiekvienam pernai buvo skirta po 1000 litų - šiemet siūloma skirti po 1100 Lt. Deklaruotų serbentynų buvo 1450 ha, kiekvienam jų teko po 250 Lt, o šiemet prašoma po 650 Lt. Braškės ir avietės užima 380 deklaruotų hektarų ir kiekvienam jų pernai buvo skirta po 250 Lt (prašyta po 1000 Lt), šiemet norima gauti po 1100 Lt. Tai buvo nors ir nepakankama, tačiau ganėtinai efektyvi parama, paskatinusi daugiau investuoti lėšų į vaisių bei uogų kokybės gerinimą, davusi impulsą diegti pažangesnes priežiūros ir kitas technologijas. Derėtų prisiminti, kad Europos Sąjungoje sodininkystės sektorius tiesioginėmis išmokomis, išskyrus kai kuriuos specifinius regionus ir tam tikras augalų rūšis, nėra remiamas. Tad šie metai gali būti paskutiniai, kai mūsų valstybė gali paskatinti sodininkystės plėtrą, padidinti produkcijos konkurencingumą, stiprinti investicijas į geros produkcijos auginimą ir jos pasiūlą rinkai. Todėl Žemės ūkio rūmų direktorius Liudvikas Kryžius, Lietuvos verslinių sodų asociacijos “Vaisiai ir uogos” direktorius Darius Kviklys, Pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius ir Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis parašė raštą Žemės ūkio ministerijai, siūlydami verslinės sodininkystės paramai šiems metams skirti keturis milijonus litų. Tai būtų dvigubai daugiau, negu buvo skirta pernai. Nes įveisti nors vieną hektarą braškyno kainuoja daug, po to dar nemažos išlaidos tų plotų priežiūrai, derliaus nuėmimui. Čia vyrauja rankų darbas, tad aišku, kad tų išlaidų susidaro itin daug. Tiesa, dar kokius dvejus trejus metus mūsų valstybė galėtų šiek tiek paremti sodininkus, tik neaišku, ar tai leistų Briuselis. Nes, kaip žinoma, mes kitais metais viliamės būti ES bendrijoje ir turėsime paisyti ten esančios tvarkos. Be to, sodininkai norėtų, kad būtų subsidijuojami ne vien sodų ir uogynų plotai, bet ir sodinamoji medžiaga.
Sodininkystė yra bene vienintelė žemės ūkio šaka Europos Sąjungoje, kurios produkcija nėra kvotuojama arba kitaip ribojama. Remiami valstybės, mūsų ūkininkai tuo turėtų pasinaudoti ir dar iki įstojimo į ES žymiai išplėsti sodų ir uogynų plotus. Iki šiol subsidijos, pavyzdžiui, už braškių daigus, buvo labai neženklios, todėl nemažai augintojų nustojo pirkti sertifikuotą sodinamąją medžiagą, tuo blogindami savo uogynų būklę. Šią paramą reikėtų didinti. Žemės ūkio rūmai pasiūlė subsidijuoti sodinamąją medžiagą ūkininkams, veisiantiems ne mažiau kaip 1 ha vaismedžių sodą, 0,3 ha braškyno ar avietyno, 3 ha serbentyno. Pasiūlyti paramos dydžiai superelitinės ir elitinės kategorijos bei sertifikuotai sodinamosioms medžiagoms. Tai - obelų sodmenys su vegetatyviniu poskiepiu, kriaušės, slyvos, vyšnios, serbentai, braškių daigai.
Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Albertas Amšiejus atkreipė dėmesį, kad pernai iš valstybės skirti du milijonai litų tiesioginėms išmokoms už intensyviai prižiūrimus verslinius vaismedžių sodus ir uogynus liko nevisiškai įsisavinti. “Tad kaip mes įsisavinsime šiems metams prašomus keturis milijonus?”- samprotavo A.Amšiejus. Tokį klausimą mums pateikė ir dar pateiks Finansų ministerijos specialistai. Gal neatsitiktinai Kaimo rėmimo programos 2003 metų sąmatos projekte parama sodininkams buvo numatyta vos 1,8 milijono litų. Tai labiau negu mažai...

Neskalsūs milijonai

Po poros dienų Žemės ūkio rūmuose vyko Rūmų prezidiumo posėdis, kuriame buvo aptarta šalies žemės ūkio rėmimo programa. Po nemažų ginčų bei įrodinėjimų vis dėlto buvo nutarta sodininkams paramą ženkliai padidinti.
Šis klausimas buvo vienas iš daugelio, susietų su šių metų kaimo rėmimu. Užvirė karšti ginčai, kam ir kiek pinigų skirti, kad kaimas turėtų iš ko gyventi, kuo kvėpuoti ir išgyventi. Žemės ūkio rūmai prašė šiems metams skirti 450 milijonų litų. Tik beviltiška tikėtis, kad Vyriausybė skirs tiek pinigų, kiek kas paprašys. Šiuo konkrečiu atveju kaimui remti projekte numatyta apie 228,5 milijono, kone pusė prašytos sumos. Tad prasidėjo, kaip sakoma, antklodės tampymas į visas puses. Programos sąmatos projekte - apie pusšimtis įvairių punktų, papunkčių. Kiekviename - pinigai, pinigai. Atrodo, viskas pasverta, apmąstyta, tačiau Rūmų prezidiumas dar kartą svėrė, vertino, darė ne vieną pataisą. Pavyzdžiui, buvo paprieštarauta, kad projekte Žemės ūkio ministerija net 17 mln. litų numatė pieno perdirbimo įmonių paramai. Nutarta šias lėšas skirti tiesioginėms išmokoms pieno ūkiams. (Projekte jiems buvo numatyta 15 milijonų.) Toks prezidiumo sprendimas ne atsitiktinis, nes pieno ūkis atsidūręs ties katastrofiška riba. Už pieną supirkėjai moka žeminančiai menkas kainas, ir skerdyklos užverstos net pieningų karvių mėsa. Bet ir jose ūkininkas už kilogramą skerdienos dažnai negauna nė lito. Jei ir toliau taip masiškai bus skerdžiamos karvės, mes vargu ar pajėgsime įvykdyti ES kvotas, dėl kurių mūsų derybininkai taip aktyviai kovojo Briuselyje. Jeigu šiek tiek ir pagerėtų padėtis mūsų kaime, kas artimiausiu metu vargu ar tikėtina, tai naujos gyvulių bandos suformavimas pareikalautų ne vienerių metų, daug lėšų ir triūso. Nes sugriauti visada lengviau negu atstatyti. Tiesa, Europos Sąjunga ketina leisti 15 proc. remti kaimo žmones iš valstybės biudžeto, jeigu tai neiškreips konkurencingumo, rinkos ekonomikos esmės. Tik neaišku, kur toji konkreti riba, brėžianti tą esmę, kada bus leidžiama tokią valstybės paramą uždrausti ar apriboti.
Lietuvos žemės ūkio inžinierių asociacijos tarybos pirmininkas dr. Jonas Liaukonis pranešė, kad dar prieš ketverius metus mūsų ūkininkai nusipirko 39 naujus javų nuėmimo kombainus, o pernai - tik šešis. Daugiau neįstengia, nes tikriausiai neturi už ką. Be to, tūkstančiui hektarų žemės ūkio naudmenų mes pajėgiame per metus įsigyti vos 0,16 naujo traktoriaus. Vakarų šalyse - dešimtkart daugiau. Kaimo rėmimo programos projekte ūkių modernizavimo programai įgyvendinti numatyta 1,2 mln. litų. Labai maža, todėl nutarta šią sumą padidinti kelis kartus.
Pripažinta, kad tik vienas milijonas litų jauniesiems ūkininkams yra per menka suma. ir nuspręsta jiems skirti du milijonus. Be to, jauniems kaimo žmonėms numatytas prioritetas dalyvaujant visose žemės ūkio programose. Tai paskatins jaunus ūkininkus drąsiau įsitvirtinti kaime, siekti naujovių, pažangių ūkininkavimo būdų. Paaiškėjo, kad liko nuskriausti kiaulių augintojai, ekologinė žemdirbystė - ir šioms sritims teko paieškoti lėšų, sumažinus jas kituose punktuose.
Daug nuostolių pernai patyrė Nacionalinė supirkimo agentūra, deja, ir šiais metais jai iš anksto planuojami nuostoliai. Mat jie susidarys superkant iš valstiečių kai kurią žemės ūkio produkciją didmeninėmis nei rinkos kainomis. Ženkliai didesnę, negu numatyta projekte, paramą tikisi gauti verslinė bulvininkystė ir daržininkystė.
Prezidiumo nariai priekaištavo, kad daugiau nei 33 mln. litų numatyti skirti programoms, susijusioms su pasirengimu stoti į Europos Sąjungą. Posėdžio dalyvių nuomone, šios lėšos turėtų būti paimtos ne iš Kaimo rėmimo programos, o iš valstybės biudžeto. Šia proga, beje, jau ne pirmą kartą buvo prisiminta, kad ES būstinėje Briuselyje turėtų nuolat dirbti ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija