Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

lgiausių metų – kompozitorei

Kompozitorė Dalia Kairaitytė

Ričardo Šaknio nuotrauka

„Šiandien jaudinuosi kaip prieš kokius 40 metų, kai šioje scenoje laikiau stojamąjį egzaminą, - kaip visada originaliai savo kalbą pradėjo aktorė Rūta Staliliūnaitė. – Nors ne egzaminas, bet kompozitorės Dalios Kairaitytės pusamžis, todėl turi būti linksma ir liūdėti nereikia, nes likimas, lemtis mums dovanoja nepaprastai gražią progą stabtelėti prie tėvynės dukters, ties mūsų sesers, muzikologės, kompozitorės D.Kairaitytės pačiu gyvenimo vidudieniu. Pabandykime nutapyti jos portretą… Manau, mums pasiseks tai atlikti ir pagal natas, ir pagal teptuko brūkštelėjimą, potėpį, ir portretas išeis tikslus: muzikologė, kompozitorė, poetė“.
Muzikinį portretą pirmosios pradėjo „piešti“ dainininkė Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. „Ave Maria“ balsui ir fortepijonui susirinkusieji sutiko lyg pirmąjį gimtadienio šampano šūvį…
O neseniai taip pat jubiliejinį gimtadienį atšventusi aktorė R.Staliliūnaitė savo nepakartojamu balsu skaitė paprastą ir visiems gerai suprantamą poeziją – pačios D.Kairaitytės sukurtus posmus. Todėl į jubiliatės talentų rinkinį galima įdėti dar vieną – poetė.
Kaip kompozitorė D.Kairaitytė buvo įvertinta dar studijuodama tuometėje Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. Eduardą Balsį: už „Linksmą dainą apie ratelius ir gaidelį“ jai skirta trečioji premija S.Šimkaus 100-ųjų gimimo metinių proga vykusiame chorinių dainų konkurse.
Kompozitorė D.Kairaitytė daugiausia rašo chorinę ir kamerinę instrumentinę muziką. Jubiliejiniame vakare skambėjo labai įvairi muzika: nuo visiems suprantamų dainų iki Koncerto vargonams ir styginių kvartetui. Kompozitorės kolegos, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus nariai kaip žinomiausius D.Kairaitytės kūrinius vardija Monochromatinę sonatą smuikui solo, „Penkis madrigalus“ kameriniam chorui, Koncertą vargonams ir styginių kvartetui, „Krantų kantatą“ balsui ir kameriniam ansambliui, ciklą „Akimirkos“, „Patarlių knygą“ moterų chorui, „Ave Maria“ balsui ir fortepijonui. Beje, 1995-2001 metais D.Kairaitytė buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininke, nuo 1990 metų dėsto teorijos disciplinas Kauno J.Gruodžio konservatorijoje.
Susirinkusieji pasveikinti kompozitorės ir pasiklausyti geros muzikos turėjo progą išgirsti pianistę prof. Birutę Vainiūnaitę, vargonininkę Dalią Jatautaitę ir Kauno styginių kvartetą, moterų chorą „Liepos“, praėjusiais metais pripažintą geriausiu Lietuvos moterų choru.
„Kas mes, kompozitoriai, būtume be atlikėjų?“ – klausė D.Kairaitytė, dėkodama visiems susirinkusiesiems už dėmesį, už sveikinimus.
O sveikinimų būta tikrai originalių: nuo kultūros ministrės perduotos padėkos iki Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus kompozitorių palinkėjimų, užrašytų natomis, įteiktų jubiliatei ir čia pat įgarsintų – atliktų styginio kvarteto. Aktorė R.Staliliūnaitė padovanojo varpelį – gal norėsis ir tokios muzikos? Choristai vyrai prašė kompozitorės ir jų nepamiršti… O gėlių, gėlių! Lyg ne žiema būtų. Ir jungtinis „Ilgiausių metų“: muzikų ir visiškai bebalsių renginio žiūrovų – bet iš širdies, kaip ir visa D.Kairaitytės kūryba.

Džiuljeta KULVIETIENĖ
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija