Atnaujintas 2003 m. vasario 21 d.
Nr.15
(1119)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Kaišiadorių dekanate

Didvyrius su deglais pagerbė jaunieji kudirkiečiai, jūrų skautai

Pagerbti laisvės kovų didvyriai

Kruonis. Vasario 15-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 85-ąsias metines, Kruonio Švč. Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės kovų dalyvius, tremtinius ir jų artimuosius. Už tėvynės gerovę meldėsi Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Kaišiadorių dekanas ir klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius, Kalvių parapijos administratorius kun. Juozas Bakšys ir Kruonio bažnyčios administratorius kun. Robertas Mikalauskas, kuris per pamokslą kvietė susitelkti ir vienytis. Jaunas kunigas siūlė atsigręžti kiekvienam į save, pamąstyti, ką reikėtų pakeisti savyje ir valstybės gyvenime, kad turėtume daugiau teisingumo, patriotizmo, užuojautos. Garbinga Lietuvos istorija, jos laisvės gynėjų didvyriškumas įpareigoja tęsti jų darbus ir idėjas. Per pamaldas giedojo kariškių choras „Margiris“.


Panevėžio vyskupijoje

Krekenavos dekanate

Vyskupas Jonas Kauneckas (kairėje) ir Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys

Filosofo knyga buvo kaip kelrodė žvaigždė

Naujamiestis. Dailės galerijoje vasario 7-ąją buvo surengtas filosofo, poeto Antano Maceinos 95-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pagerbti Lietuvos šviesuolio atminimą atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Vilys, Naujamiesčio seniūnas Antanas Katinas.
Susirinkusieji šiltai sutiko vyskupą J.Kaunecką. Jo atvykimas daugeliui buvo netikėtas. Nepabūgęs gausiai iškritusio sniego bei slidaus kelio, ganytojas gerokai prieš renginį pasirodė Naujamiestyje. Čia jį sutiko parapijos klebonas kun. Algirdas Dauknys.


Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Išrinktasis prezidentas Rolandas Paksas (kairėje), kun. dr. Petras Smilgys ir kiti kunigai

Klaipėda. Vasario 13-ąją uostamiestyje apsilankęs išrinktasis prezidentas Rolandas Paksas pirmiausia užsuko į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Jos klebonas Telšių vyskupo vikaras Klaipėdai kun. dr. Petras Smilgys į šį susitikimą pakvietė įvairiose uostamiesčio bažnyčiose ir aplinkinėse kaimo parapijose dirbančius kunigus, geriausiai žinančius ir galinčius perteikti bendruomenių nuotaikas. Kunigai su išrinktuoju Prezidentu aptarė pagrindinius Bažnyčios ir valstybės klausimus, kaip galėtų glaudžiau bendradarbiauti valdžios institucijos ir dvasininkai, kartu spręsdami aktualias problemas. Vėliau R.Paksas susitiko su Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės, Pagėgių, Neringos merais, miesto visuomene.


Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Lietuvos „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių šventė

Marijampolė. Vasario 8 dieną įvyko visos Lietuvos „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių susitikimas – „Šviesos“ šventė. „Tikėjimas ir šviesa“ yra pasaulinis judėjimas, vienijantis žmones su protine negalia ir juos globojančius asmenis: namiškius, draugus, savanorius talkininkus. Šis Jean Vanier ir Marie-Helene Mathieu įkurtas judėjimas kilo 1971 metais, po dvylika tūkstančių dalyvių subūrusio neįgaliųjų ir sveikųjų žygio į Marijos šventovę Lurde, Prancūzijoje.
Marijos apsireiškimą Lurde Bažnyčia mini vasario 11-ąją, o vasario 2 dieną ji švenčia Kristaus Paaukojimą, kurio metu tikinčiųjų rankose dega žvakės, ženklinančios Jėzų kaip naują šviesą, atėjusią išsklaidyti pasaulio tamsą. Tad vasario 8-ąją, tarp šių dviejų „Tikėjimo ir šviesos“ judėjimui ypatingai svarbių datų, jo nariai iš Vilniaus, Kauno ir Kretingos susirinko į Marijampolę, į Šv. arkangelo Mykolo Mažąją Baziliką. Čia vidurdienį prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Koncelebravo vyskupai Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis, MIC, judėjimo šalyje kapelionas kun. Jacek Paszenda, SDB, ir kiti kunigai. Pamokslo metu kardinolas prisiminė 1991 metais Lietuvoje pasirodžiusias pirmąsias „Tikėjimo ir šviesos“ užuomazgas, kurias jis pradėjo ugdyti, paskatintas judėjimo įkūrėjo J.Vanier. Taip siekta atkreipti būtiną dėmesį į neįgaliuosius: visuomenės baimingas atsiribojimas, kai kada pasireiškiantis net ir bažnyčiose, pasmerkdavo juos vienišumui, o jų artimuosius taip pat skatindavo užsidaryti savo skausmingame rūpestyje. Vilniaus arkivyskupas iš pradžių pats Pirmajai Komunijai parengė grupelę neįgalių žmonių ir jau daugiau nei dešimt metų artimai bendrauja su augančiomis „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenėmis, kurių sostinėje šiuo metu yra keturios. Kardinolas A.J. Bačkis pabrėžė, kad neįgalieji turi jautrią širdį ir moka mylėti labiau nei dažnas sveikas žmogus. Tuo nesunku įsitikinti: tereikia tik nugalėti baimę ir su gerumu prie jų prisiartinti.