Atnaujintas 2003 m. kovo 5 d.
Nr.18
(1122)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Atmintis
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vyturys išsukinėtais sparnais

Iš kairės: vilnietis Petras Labanauskas, Uliūnų klebonas kun. Algimantas Keina, rašytojas Eugenijus Ignatavičius ir panevėžietė Ona Račiūnaitė-Budavičienė

Į renginį, skirtą poeto, vertėjo ir sovietinių lagerių kankinio Simo Račiūno (1928-1998) 75-mečiui paminėti, atėjo gausiai žmonių. J.Balčikonio gimnazijos aktų salėje nebuvo laisvų sėdimų vietų. Iš Uliūnų kilusiam literatui vakarą rengė Panevėžio kraštiečių klubas “Tėviškė”, miesto kraštotyros muziejus, J.Balčikonio gimnazija, Panevėžio rajono Uliūnų pagrindinė mokykla.Vasario 22-ąją vykusio minėjimo įsimintinas akimirkas videojuostoje įamžino nuo lapkričio mėnesio Uliūnų klebonu dirbantis kun. Algimantas Keina. Prisiminimų vakare dalyvavo S.Račiūno sesuo ir brolis - panevėžietė Ona Račiūnaitė-Budavičienė ir Kaune gyvenantis Kazimieras Račiūnas, kiti giminės.


Literatus šildė A.ir M.Miškinių atminties dvasia

Daugailių pagrindinės mokyklos moksleiviai ir jų mokytoja Rimanta Gaidienė (dešinėje)
parengė įdomią literatūrinę kompoziciją

Jau aštuonioliktą kartą per patį žiemos speigą Utenos literatų klubas „Verdenė“ surengė tradicinį ataskaitinį vakarą „Gimtoji mūsų žemė“. Iki šiol tokie susitikimai su visuomene, moksleiviais vykdavo Utenoje. Šįmet, minėdami literatūrinių tradicijų puoselėtojo, vertėjo Motiejaus Miškinio 105-ąsias gimimo metines, verdeniečiai nutarė vykti į Daugailių pagrindinę mokyklą. Pro Daugailius dulkėtu kaimo keliuku į gimtuosius Juknėnus ne kartą yra važiavęs ar pėsčiomis ėjęs Motiejaus brolis, garsus Aukštaitijos poetas Antanas Miškinis. Nors žiema užpustė kelius ir į Juknėnus, ir į Vajasiškį, kur amžinajam poilsiui atgulęs M.Miškinis, bet liko bendravimo tarp žmonių gijos ir žiemiškai balta atminties šviesa…
Daugailių pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Dervinis džiaugėsi, kad pabuvimas tarp kuriančių ir savąjį kraštą mylinčių žmonių yra tarsi gėrio sėkla, krintanti į mokyklas, seniūnijos, miestelio žmonių širdis ir burianti bendruomenę.


Česlovo Sasnausko tekstai

Knygos “Česlovas Sasnauskas. Tekstai: gyvenimas ir kūryba”viršelis

Šiandien, kovo 5 dieną, Vilniuje, Muzikos akademijoje, 19 val. pristatoma nauja prof. Vytauto Landsbergio sudaryta knyga – “Česlovas Sasnauskas. Tekstai: gyvenimas ir kūryba” (išleido Katalikų akademija). Tai – tarsi “Sasnausko trilogijos” (pavadinimas mano – R.N.) III dalis.
Česlovas Sasnauskas (1867-1916) – vienas pirmųjų (su M.K.Čiurlioniu, J.Naujaliu) lietuvių tautinių kompozitorių. Tai jo plunksnai priklauso neužmirštamosios “Marija, Marija”, “Kur bėga Šešupė”.
Č. Sasnauskas ilgiausiai gyveno Sankt Peterburge. Dirbo katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininku ir chorvedžiu, dėstė Peterburgo dvasinėje akademijoje, mokytojavo Šv.Kotrynos mokyklose, buvo veiklus kultūrinių ir mokslinių draugijų dalyvis. Parašė straipsnių į spaudą. Tikrą nacionalinę reikšmę turėjo, rašo prof. V. Landsbergis, jo sumanyta ir pradėta įgyvendinti lietuviškų natų serija “Lietuviška muzika”.
Kaip Pratarmėje nurodo profesorius, trilogija turėjo sudaryti vieną storą knygą ir galėjo pasirodyti dar 1973 metais. Po R. Kalantos susideginimo, sovietų ideologams vykdant naują represijų prieš kultūrą bangą, knyga, anot autoriaus, iš “Vagos” planų buvo išbraukta amžiams. Profesoriaus atkaklumo dėka bei santykinai “lengvėjant laikams”, turėjusios būti vienos didžiulės knygos dalys ėmė rodytis bent jau atskirai. Taip, okupacinei valdžiai įsikišus, istorijos veikalas tapo atplėštas nuo šaltinių.