Atnaujintas 2003 m. kovo 5 d.
Nr.18
(1122)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Atmintis
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vyturys išsukinėtais sparnais

Iš kairės: vilnietis Petras Labanauskas, Uliūnų klebonas kun. Algimantas Keina, rašytojas Eugenijus Ignatavičius ir panevėžietė Ona Račiūnaitė-Budavičienė

Autoriaus nuotrauka

Į renginį, skirtą poeto, vertėjo ir sovietinių lagerių kankinio Simo Račiūno (1928-1998) 75-mečiui paminėti, atėjo gausiai žmonių. J.Balčikonio gimnazijos aktų salėje nebuvo laisvų sėdimų vietų. Iš Uliūnų kilusiam literatui vakarą rengė Panevėžio kraštiečių klubas “Tėviškė”, miesto kraštotyros muziejus, J.Balčikonio gimnazija, Panevėžio rajono Uliūnų pagrindinė mokykla.Vasario 22-ąją vykusio minėjimo įsimintinas akimirkas videojuostoje įamžino nuo lapkričio mėnesio Uliūnų klebonu dirbantis kun. Algimantas Keina. Prisiminimų vakare dalyvavo S.Račiūno sesuo ir brolis - panevėžietė Ona Račiūnaitė-Budavičienė ir Kaune gyvenantis Kazimieras Račiūnas, kiti giminės.
Prozininkas Eugenijus Ignatavičius Panevėžio rajone gimusį ir augusį kūrėją palygino su poetais J.Degutyte, Just.Marcinkevičiumi, A.Baltakiu. Pasak svečio iš Vilniaus, geriausios eilės yra parašomos neperžengus 30 metų slenksčio. Per šį laiko tarpą daugiausia yra sukūręs ir S.Račiūnas. Jo dvasią rašytojas aptiko viename Kuibyševo srities lagerių. Į jį jis pateko 1953 metais. Čia S.Račiūną prisiminė buvus kaip neramų kalinį. Aštuoniolikmetis E.Ignatavičius įsiminė keletą jo eilėraščių. Išleistas į laisvę ir įstojęs į Vilniaus universitetą, jaunuolis S.Račiūno eiles leido nusirašyti vienam studentui germanistui. Parėjęs į “Tauro” bendrabutį, šis kambario draugams pasigyrė, turįs nepažįstamo poeto eilių. Ėmus studentui jas skaityti, net pašoko kartu gyvenęs S.Račiūnas: ”Juk tai mano kūrinėliai!”.
S.Račiūnas buvo nuteistas dešimt metų kalėti vien už tai, kad jis viešai perskaitė savo kūrybos valdžios neglostantį eilėraštį. Jo autorius buvo įskųstas saugumui.Tuo metu Simas studijavo lietuvių kalbą Vilniaus pedagoginiame institute. Baigti mokslų jam neleido.
Grįžęs iš lagerio, Simas kibo į vokiečių kalbos studijas Vilniaus universitete. Jo eilėraščių niekas nespausdino, todėl jis ėmėsi vertimų. Gabus Uliūnų krašto sūnus yra vertęs Gėtę ir Šilerį. Į lietuvių kalbą S.Račiūnas yra išvertęs nemažą kiekį užsienio autorių knygų.Gyvenime jis mėgo humorą, turėjo gerą balsą, giedojo Vilniaus Arkikatedros chore.
Pagerbti beveik prieš penkerius metus į Amžinybę išėjusio S.Račiūno, į jo jubiliejaus minėjimą atvyko Vilniaus Arkikatedros didysis choras, vadovaujamas Leono Pranulio. Choras atliko keletą giesmių, kurių tekstus parašė S.Račiūnas. L.Pranulis susirinkusiesiems pasakojo, jog poetas nebuvo tingaus būdo. Kartą paprašė jo parašyti tekstą giesmei. Rytojaus dieną Simas jį atnešė.
Vilniškio choro koncertas buvo šiltai sutiktas. Prisiminimų vakare dalyvavęs mokytojas pensininkas Vytautas Baliūnas sakė: „Šioje scenoje būta įvairių meno kolektyvų, bet tokio pasirodymo nematyta nuo M.Karkos laikų”.
Koncertavo ir Vilniaus folkloro ansamblis “Kadagys“. Jam vadovauja Vytautas Bronius Račiūnas, poeto ir vertėjo S.Račiūno brolis. Dėl sutrikusios sveikatos vakare jis nedalyvavo. Ansamblio programą pristatė jo žmona Irena.
Jubiliejiniame vakare Ona Račiūnaitė-Budavičienė perskaitė broliui skirtą savo kūrybos eilėraštį. Prisiminimais apie poetą dalijosi Vilniuje gyvenantis jo pusbrolis Petras Labanauskas, prof.Algis Bujauskas bei kiti. S.Račiūno eiles skaitė J.Balčikonio gimnazijos bei Uliūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Uliūnų mokyklos mokytoja Gražina Balsevičiūtė sakė, jog prie mokyklos pastato yra pritvirtinta S.Račiūnui skirta atminimo lenta. Poeto kūryba įtraukta į mokymo programą. Paskutinį kartą mokykloje jis lankėsi 1997 metais. Tuo metu buvo švenčiamas jos 75-metis. J.Balčikonio gimnazijoje, kurioje mokėsi S.Račiūnas, jį paskutinį sykį matė 1994 m. balandžio 2 d. Joje jis paliko savo poezijos knygą “Vyturiai sparnais išsukinėtais” su autografu.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija