Lengvatikiai ir šarlatanai

Net kelios televizijos, tarp jų ir Nacionalinė, ėmė kalbėti apie Prezidento artimiausioje aplinkoje atsiradusią aiškiaregę. Visa Lietuva įsitraukė į audringas diskusijas, prieš kurias nublanko netgi pirmųjų „elito“ damų prašmatnios suknios, kailiniai, brangenybės, demonstruotos inauguracinėje puotoje. Praėjusį sekmadienį LRT laidoje „Stilius“ buvo detaliai nagrinėjama tema apie pirmosios ledi inauguracinę suknią ir leista suprasti, jog kitos pasaulio pirmosios ponios, netgi Didžiosios Britanijos karalienė, tokios neturi. Televizijoje vis rodomas siužetas apie inauguracijos ceremoniją ir šv.Mišias Arkikatedroje, kur garbingiausioje vietoje sėdėjo su pačiu Dievu besikalbanti ir nurodymus iš Jo gaunanti lyg ir burtininkė, lyg ir ekstrasensė Lena Lolišvili, „elito“ sluoksniuose dažniausiai vadinama Lenočka. Tai davė progą kai kuriems apžvalgininkams pusiau juokais, pusiau rimtai teigti, jog dabar Lietuvos politiką tvarkys ne tik J.Borisovas, G.Šurkus ar Interpolo susidomėjimą sukėlęs buvęs kandidatas į Prezidentus, neaišku kuo besiverčiantis milijonierius Juozas Petraitis, bet ir „mieloji Lenočka“, kuri, kaip per Nacionalinę televiziją aiškino Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas, „gauna nurodymus iš aukščiau“, o jos nežemiškos galios pripažįstamos netgi Amerikoje ir Italijoje. Pasižiūrėjus ir pasiklausius tokių šnekų, nebežinai, ką ir galvoti. Aukščiausieji valstybės asmenys naudojasi kažkokios apsukrios, aiškiarege pasiskelbusios, atklydusios iš nežinia kur (ar specialiai atsiųstos) moters paslaugomis ir net aklai jos klauso, tiki jos iš čiaupo prileisto ir į buteliukus ar stiklainius nuo agurkų supilstyto stebuklingo vandens galia. Na, o daugelis tiesiog apstulbo sužinoję, kad realistu ir pragmatiku save vadinantis premjeras A.Brazauskas irgi šventai tiki Lenočkos pranašystėmis ir burtais. Nebežinodamas, ko griebtis, Prezidentas viešai pareiškė, jog Lenočka nedarys įtakos politikai, taip pat ir užsienio. O kaip tada bus, jeigu aiškiaregė pasakė, kad Lietuvai būtų pražūtinga tapti ES nare, nes gali atsitikti taip kaip Gruzijoje? L.Lolišvili aiškiai turėjo galvoje faktišką Gruzijos subyrėjimą, kai nuo jos buvo atplėšta ne tik Abchazija, bet ir Šiaurės Osetija. Be to, aiškiaregė įspėjo, jog, jai išvykus iš Lietuvos, mūsų šalį užkluptų didelės bėdos. Tą patį šiomis dienomis kalbėjo ir įtakingas Rusijos valstybės Dūmos deputatas Sergejus Glazjevas, paraginęs prezidentą V.Putiną liautis nuolaidžiauti Lietuvai bei Europos Sąjungai ir atvirai pasakyti, kad Lietuva neturi suverenios teisės į Klaipėdą ir Vilniaus kraštą. Tai jau ne V.Žirinovskio sapaliojimai, o Kremliui labai artimo politiko žodžiai. Tiesa, L.Lolišvili neketina palikti Lietuvos, nes Prezidentui jau išpranašavo dvi kadencijas. Tiesa, su sąlyga, jeigu Prezidentas nenutols nuo Dievo ir elgsis atidžiai įsiklausydamas į pranašės patarimus. Didelis įvairių žiniuoniais save vadinančių personų įsitvirtinimas ne tik stebuklų ištroškusioje Lietuvos visuomenės dalyje, bet ir politikoje, rodo tai, kad lyg iš gausybės rago pasipylę įvairūs parapsichologai, bioenergetikai, raganos, „žiniuoniai“, astrologai, „piramidžių“ statytojai ir kiti, savo esme esantys paprasčiausi žmonių mulkintojai, yra valdomi iš vieno Centro. Net ir labai tolerantiškas kardinolas Audrys Juozas Bačkis buvo priverstas pasakyti, kas iš tikrųjų yra tie apsimetėliai pranašai, vykdantys mūsų didžiosios kaimynės valią. Rusijos valstybę prieš šimtą metų, atvedant į komunizmo košmarą, naikinti pradėjo teosofė ponia Blavatskaja ir apsukrus mužikas iš imperijos užkampio Griša Rasputinas. Nejaugi Lietuva, taip sunkiai atgavusi siektą nepriklausomybę, irgi pradeda eiti rasputinizacijos keliu? Duok Dieve, kad taip neatsitiktų, o Prezidentui pavyktų bent maža dalimi prisidėti atkuriant piliečių pasitikėjimą valstybe, patriotizmą, nesižvalgymą atgal į sovietinę praeitį. Juk skaudu, kai įvairiose Europos valstybėse atlikti vertybių tyrimai parodė, jog lietuviai mažiausiai iš visų kitų didžiuojasi, kad yra savosios šalies piliečiai.
Reikia pripažinti, jog Prezidento inauguracijos kalbos Seimui ir tautai iš tiesų buvo gana patriotinės. Prisiminti net S.Daukantas, V.Kudirka, cituotas A.Mickevičiaus. Tos kalbos nė iš tolo nepriminė R.Pakso kalbų per rinkimų kampaniją. Pirmosios Prezidento kalbos irgi nuteikia gana optimistiškai, ypač turint galvoje ankstesnes priešrinkimines, tada dar kandidato radikalias kalbas. Juk iš jų ir kilo dalies visuomenės, politikų ir politologų būgštavimai, jog Lietuva gali pasukti visai kitu keliu. Todėl Prezidento užtikrinimas, jog Lietuva be jokių išlygų eis į NATO ir į Europos Sąjungą, turėtų pašalinti tokias baimes. Ypač turint galvoje tai, jog daugelyje net ir senas demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse prieš rinkimus politikai nevengia radikalių pareiškimų, bet po rinkimų jie bemat atidedami į šalį. Aišku, inauguracijos kalbos yra šventinės ir jose vargu ar galima išvengti populistinių bei ritualinių frazių. Atrodo, jog pats Prezidentas puikiai supranta, kad tokią krūvą duotų pažadų vargu ar įmanoma įvykdyti. To net genijui nepavyktų. Tuo labiau kad vienas žmogus, net ir Prezidentas, nieko negali padaryti. Be to, yra Konstitucija, kurios rėmai gana apibrėžti. Antra vertus, daug kas priklauso ir nuo Prezidento komandos kompetencijos ir sumanumo. Ne vienas politologas pastebėjo, kad naujojo Prezidento komandai, švelniai tariant, tos kompetencijos labai trūksta. Juk ką gali reikšminga nuspręsti žmogus, kuruosiantis nacionalinio saugumo politiką, dirbęs kolūkio mechaninių dirbtuvių vedėju, vėliau – prekeiviu traktorių detalėmis.
Tad kol kas, bent jau artimiausioje ateityje, lieka vienintelė reali valdymo struktūra – Vyriausybė. Kad ir kaip žiūrėtum į premjerą A.Brazauską ir jo Ministrų kabineto narius, bet tai pakankamai profesionali komanda. Žinoma, išskyrus kai kuriuos jos narius. Konkrečiai, sveikatos apsaugos ministras R.K.Dobrovolskis, kuris, jausdamas svylant padus, pasirašė įsakymą dėl privalomųjų naujų vaistinėlių įsigijimo automobilių savininkams. Juk nereikia jokios Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad suprastum, jog šis įsakymas – didelė dovanėlė kai kurioms farmacijos firmoms, kurios iš to uždirbs keliasdešimt milijonų. Ir ne vien dėl to ministras prarado savo kėdę - jį atstatydino premjeras, teikdamas Seimui naują Vyriausybės sudėtį. Bet vargu ar Prezidentas gali džiaugtis darydamas įtaką, keičiant kai kuriuos Ministrų kabineto narius. Viską spręs premjeras A.Brazauskas ir tik nuo jo priklausys to ar kito ministro pakeitimas. Tuo labiau kad jam kaip tik ir atsirado puiki proga atsikratyti kai kuriais ministrais.
Na, o kol vyksta šioks toks pasistumdymas valdžios koridoriuose, kai kurie Seimo nariai nesnaudžia, stengdamiesi prakišti jiems, o ypač jų asmeniniam ar užsakovų bizniui naudingus įstatymo projektus. Visai nesvarbu, jog tokie įstatymų projektai visiškai nesiderina su viešaisiais ir privačiais interesais. Čia vėl sublizgėjo magnatas V.Uspaskich. Jis pateikė Azartinių lošimų mokesčių sumažinimo įstatymo projektą. V.Uspaskich žino, ką daro. Juk tai jis Kėdainiuose įkūrė pramogų centrą ir yra faktiškas jo savininkas. Aišku, tame centre bus ir kazino. Štai ir visas parlamentaro užmojo tikslas. Kaip pažymėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas, V.Uspaskich išvis neturėjo teisės pateikti tokio įstatymo projekto. Tačiau argi tai pirmas kartas? Oligarchui tokie dalykai kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas – įprastas dalykas. Na, kad ir dėl savo atvaizdo ant marinuotų agurkų stiklainių. Visiems aišku, jog taip reklamuojant savo firmos produkciją nukenčia kiti verslininkai, kurie neturi Seimo nario mandato ir negali išmesti milijonų savireklamai. Kitas dalykas, sumažinus mokesčius lošimo „verslui“, pirmiausia nukentės valstybės biudžetas. Tikriausiai ir šį kartą V.Uspaskich įspės Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kaip tai ne kartą yra buvę. Atrodo, jog tai jau tapo įprasta procedūra. Juk visai neseniai ta komisija įspėjo parlamentarą ne tik dėl agurkų reklamos, bet ir dėl to, jog, būdamas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, savo padėjėjams pavedė elektroniniu paštu išsiųsti tekstą apie jo inicijuojamą referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo. Taigi į V.Uspaskich „visuomeninius darbus“ įtraukiami atlyginimus iš valstybės gaunantys komitetų nariai ir padėjėjai. Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu, įspėjo V.Uspaskich nepainioti asmeninių reikalų su darbu Seime. Tai jau ketvirtas šios komisijos įspėjimas parlamentarui. Tik kas iš to. Seimo valdyba nė karto nenubaudė parlamentaro už tokį elgesį. Ir nenubaus. Nes pernelyg daug Seimo narių tarsi bambagysle surišti su magnato pinigais. Faktiškai ir pats Seimo Pirmininkas, ir visa jo partija buvo sukurta ir priklauso nuo V.Uspaskich milijonų. Kas subūrė liberalus demokratus - irgi pakankamai aišku.
O Seimas ypatingos skubos tvarka pakeitė Referendumo įstatymą, palengvindamas galimybes pritarti Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą per gegužę įvyksiantį referendumą. Dabar pakaks apie 670 tūkst. piliečių balsų pritarti Lietuvos narystei ES. Taip pat pakeista balsavimo tvarka, padidinant piliečių galimybes dalyvauti referendume.
Europos Sąjungos priešininkai sukėlė Seime nemažą triukšmą. Ypač stengėsi parlamentarai – „tautos pažangietis“ E.Klumbys, J.Veselka ir jaunalietuvis S.Buškevičius. Pastarasis aimanavo įprastai: naujasis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, atiduodamas Lietuvos suverenitetas ir pan. Darosi keista, kad stojimo į ES priešininkai neranda jokių naujų įtikinamų argumentų, o tik papūgiškai kartoja vis tas pačias nuvalkiotas frazes.
Tiesa, jau pasigirdo balsų netgi iš ES šalininkų pusės, jog Referendumo įstatymo pataisos kelia ir tam tikrą pavojų. Pavyzdžiui, kas atsitiktų, jeigu koks nors Veselka, Ivanovas ar Borisovas sugalvotų surengti referendumą apie stojimą į NVS ar prisijungimo prie Rusijos – Baltarusijos sąjungos. Kas tada? Žinant „juodąsias rinkimų technologijas“, dovanų dalijimą, milijonines pinigų sumas, surinkti 670 tūkstančių balsų ne taip jau būtų ir sudėtinga.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"