Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.
Nr.20
(1124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Parodos
Švietimas
Žvilgsnis
Atmintis
Lietuvių spaudos puslapiuose
Pasaulis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Įžūlus Europos vaikas nori saugiai gyventi

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio savaitraščio “Atgimimas” 1990 kovo 7 d. numeryje Rūta Vanagaitė rašė: „Mes gimėm pūvančioj sistemoj ir augdami ne brendome, o puvome drauge su ja. (...) Lietuvos Atgimimas yra penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių revoliucija. Lemtingi dešimt dvidešimt metų skiria juos nuo mūsų kartos, nuo mūsų likimo. Gimę ikisocialistinėj tikrovėj, jie gimė dar kaip žmonės, o mes – jau kaip liaudies masės. Tais pirmaisiais metais jie įgijo orumo, tiesos ir laisvės pojūtį ir šiandien atsiima tai, kas jiems sykį jau priklausė. Mes ne bendražygiai jiems. Mums niekada niekas nepriklausė, ir pirmiausia - mes patys nepriklausėme sau“. Autorės skepsis atspindėjo to meto dalies bendrapiliečių nuomonę.
Visai kitu tonu ten pat prakalbo rašytojas Romualdas Lankauskas: „Turime būti išdidūs. Mums reikia ne paiko šovinistinio pasipūtimo, bet tikro ir gražaus tautinės savigarbos jausmo. (...) Tačiau mes labai kantriai laukėme penkiasdešimt metų ir tautai jau gana šito kankinamo ir užsitęsusio laukimo! Laisvės ir nepriklausomybės mums niekas nepasiūlys ir neduos, jei patys jos nepasiimsime”. Sąjūdis, kalbėjęs tautos balsu, sužadino audringą postūmį atkuriamajam valstybės darbui. Okupantas turėjo galingą prievartos aparatą, divizijas ir “partiją”. Sąjūdžio ginklai – žmonių valia, nenuslopinamas laisvės troškimas, teisingumo siekimas, remiantis tarptautine teise, ir krikščioniškos moralės politika. Pasaulis nebuvo regėjęs tokio veržlaus išsilaisvinimo. Dainuojanti revoliucija žavėjo, stebino ir kėlė nepasitikėjimą pasaulio galingiesiems. Tuomečio Sovietų Sąjungos prezidento M.Gorbačiovo žvaigždė Vakaruose dar ryškiai spindėjo. Šis spindesys ilgokai trukdė pasaulinės politikos lyderiams pamatyti Lietuvą. Jie ragino netrukdyti M.Gorbačiovui “daryti perestrojką”. Tuometiniai Sąjūdžio politikos grandai, preciziškai laviruodami ir nuosekliai šalindami juridines kliūtis nuo kelio į Kovo 11-ąją, laimėjo istorinę pergalę – trečią kartą XX amžiuje paskelbė pasauliui apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Antrasis kartas 1941 m. birželio 23 d. buvo nesėkmingas – naciai, kaip ir komunistai, net ir susigrūmę, tvirtai laikėsi grobikiško slaptojo protokolo susitarimų.