Atnaujintas 2003 m. kovo 19 d.
Nr.22
(1126)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Žiniasklaida


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kauno dailininkai ir jų tautiškumo išraiška

Parodos atidaryme kalba dailininkų klubo „Sfinksas“ prezidentas Vilius Slavinskas

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikia Kauno dailininkų klubo „Meno sparnai“ bei Kauno architektų ir dailininkų klubo „Sfinksas“ paroda, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Šiai gražiai datai Kauno menininkai nusilenkia jau ne pirmą kartą. 1996 metais dailininkų klubas „Sfinksas“ surengė pirmąją tokio pobūdžio parodą, kuri vėliau tapo kasmete Kauno menininkų Lietuvos valstybingumo atkūrimo paminėjimo tradicija.
Šiandien meno specialistai dažnai ginčijasi dėl kūrybinio-meninio idėjiškumo vertės ir klausia, ar kūryboje dailininkai gali transformuoti savo pažiūrų į politinį bei visuomeninį gyvenimą refleksijas? Atsakydami į šį klausimą, radikaliausiai nusiteikę meno specialistai siūlo vengti iškilių visuomeninių idėjų ir tautiškumo. Tačiau kas yra menininkas? Ar ne tos pačios tautos ir visuomenės narys, ar ne tas pats pilietis, kuriančiosios inteligentijos atstovas, dalyvaujantis ne tik reikšminguose tautai visuomeniniuose įvykiuose, bet savo kūryba skleidžiantis naujas idėjas, kurios neretai tampa visuomenės žadinimo šaltiniu ir skatina plačiau pažvelgti į save, savo krašto problemas, savo šaknis? O kas yra tautiškumas? Kaip teigė filosofas A.Šliogeris, „tautiškumas visada bus su mumis, jeigu mes patys jame būsime ramiai, nesiblaškydami ir jo nejausdami“. Čia nekalbama apie tautiškumą, kurio siekiama kaip specialaus tikslo ir kuris tapatinamas su perdėtu patriotizmu. Toks tautiškumas yra išsigimęs. Tautiškumas mumyse glūdi nepastebimai, kaip mūsų pačių savastis. Ir visai nesvarbu, kokias idėjas atspindi menininko kūrinys, ar universalų-kosmologinį suvokimą, ar kasdienį gyvenimą atspindinčias akimirkas, ar tautinį identitetą, jeigu ši kūryba kilo iš menininko gilios egzistencinės patirties, tai jo kūryba neišvengiamai turės tautinį antspaudą.

Menininkas, nepasidavęs ideologinei prievartai

Dailininkas Valentinas Antanavičius su savo kūrybos albumu

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos vestibiulio sienos niekada nebūna tuščios. Jas visada puošia talentingų menininkų darbai. Ši tradicija, pradėta buvusio rektoriaus dr. Hanso Fridricho Fišerio, tęsiama ir dabar.
Kovo pradžioje čia atidaryta Nacionalinės premijos laureato Valentino Antanavičiaus paveikslų ir asambliažų paroda, taip pat pristatytas šio menininko darbų 2002 metais išleistas albumas, skirtas Sibiro tremtyje mirusiai motinai Kunigundai ir pernai mirusiai žmonai Reginai atminiti. V.Antanavičius – produktyvus menininkas: sukurta per tūkstantį tapybos darbų ir asambliažų, per penkiasdešimt grafikos estampų, apie pusantro šimto ekslibrisų, apie šimtą akvarelių. Suprantama, iš tokios gausybės darbų atrinkta tik nedidelė dalis pačių vertingiausių. Parodą pristatęs menotyrininkas Algimantas Patašius sakė: „Tai vienas savičiausių, įdomiausių dabartinės kartos meno atstovų, išlaikęs sąžinę ir savastį, nenuperkamas, nenutildomas, darbais traukiantis žiūrovo dėmesį, nepasidavęs sovietinei demagogijai, ideologinei prievartai. Jo darbai neglamonėja akies, bet skatina mąstyti, skelbia pilietinę poziciją, humanistinę meno sampratą, atveria ne tik meninius, bet ir istorinius sovietinės bei posovietinės epochos tyliojo modernizmo klodus“.

Premija mažosios novelės meistrei

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premiją rašytojai Bitei Vilimaitei įteikė direktorius A. Kalėda

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rašytojai Bitei Vilimaitei įteikta pirmoji šio instituto įsteigta premija už novelių rinktinę “Papartynų saulė”.
Kaip sakė instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė Jūratė Sprindytė, literatūros mokslininkų įsteigta premija teikiama už iškiliausią praėjusiais metais išleistą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinį. Pirmoji laureatė B. Vilimaitė apdovanota už viso gyvenimo kūrybą.