Atnaujintas 2003 m. kovo 21 d.
Nr.23
(1127)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Lietuva
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kokią spaudą skaitome?

Uolūs „XXI amžiaus“ skaitytojai, kurie jau daug metų nesiskiria su šiuo laikraščiu, nuoširdžiai kreipiasi į visus katalikus, kviesdami kuo aktyviau skaityti ir paremti katalikišką spaudą, nes dvasinė savišvieta taurina sielą, plečia pasaulio pažinimo bei supratimo ribas, akiratį. Apie tai savo mintimis ir dalijasi aktyviausi „XXI amžiaus“ bičiuliai.
Valė Dirmontienė iš Plungės: Kiekvieną kartą, kai paimu į rankas naują „XXI amžiaus“ numerį, su juo nesiskiriu, kol bent trečdalio neperskaitau. Ypač mane domina bažnyčios reikalai, Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II mintys, jo patarimai bei patvarkymai, tobulinant Kristaus įsteigtą Bažnyčią. Ir ne taip uoliai lankančiam bažnyčią yra čia apie ką paskaityti. Daug ir plačiai rašoma apie kaimiečių gyvenimą, gvildenamos šiandieninio jaunimo problemos, pateikiami skaitytojų laiškai. Visados yra laukiami mūsų Lietuvos vyskupų rašiniai. Pasiskaitai tokių dvasios ąžuolų minčių ir jau geriau, jautriau, nuoširdžiau apie viską mąstai. Kviečiu visus katalikus: prenumeruokime arba pirkime šį leidinį, bet be jo nebūkime. Atgavome bažnyčias - įsileiskime ir katalikišką spaudą į savo namus, tiksliau, į savo sielas, širdis ir protus!
Bronė ir Stasė Vaitkutės iš Plungės rajono: Mes abi skaitome „XXI amžių“. Paskaitome viena kitai netgi garsiai. Puikus laikraštis! Apie viską teisingai rašoma. Gaila, kad su „XXI amžiumi“ susipažinome tik prieš porą metų. Kiek puikiausių dalykų liko mudviejų neperskaityta! Mūsų pavyzdžiu šiemet pasekė ir kaimynas. Jau antras mėnuo, kai jis skaito ir turbūt dar ilgai skaitys, nes ir jam šis laikraštis labai artimas savo dvasia.


Atnaujinti Lietuvos dvasią!

Praėjusių metų vasarą Telšių ateitininkai paskelbė rašinių konkursą tema „Atnaujinti Lietuvos dvasią!“. Neatsiliepti negalėjau. Kaip jaunystėje buvęs Rokiškio gimnazijos ateitininkas, parašiau rašinį ir pasiunčiau. O prieš Naujuosius metus man atsiuntė raštą ir laišką, kuriame rašoma, kad man paskirta 100 litų premija.
Rašinyje papasakojau, kaip lageryje buvo kuriamas lietuvių gimnazistų, studentų, ateitininkų ratelis, kuris švietė, žėrėjo tame prakeiksmų, nužmogėjimo, tamsos okeane. Broliškai vienas prie kito prigludę dalijosi paskutiniu kąsniu, slaugė vienas kitą, guldė galvą už vienas kitą, rodė karžygišką meilę. Tai intrigavo netikinčiuosius, ateistus, senus, surambėjusius materialistus, komunistus. Visai atšiauriai aplinkai darė gydantį poveikį. Ne kartą tie klausė: „Kas jums, lietuviams, yra? Tokie jūs draugiški, susiklausę, ištikimi“. Visi lietuvius už sąžiningumą, dorą gerbė ir jais pasitikėjo.


Pagarbos mirusiesiems išniekinimas

Kai kovo 3-iosios vakarą žiūrėjome TV 3 laidą „TV pagalba“, turbūt ne vienas krūptelėjome, o ypač tie, kurie neseniai palydėjome į Amžinybę savo artimuosius. Kažkokios provincijos senos bobutės seno televizoriaus „laidojimas“ – tai viešas pasityčiojimas iš mirusiųjų laidojimo papročių, tiksliau, pasijuokimas iš mums, lietuviams, šventų dalykų. Šitaip nebuvo šaipomasi netgi sovietmečiu, stalinizmo laikais.


Kas suluošino žmones?

Žiniasklaida skelbia, jog labai sunku Lietuvoje mokiniams: kai kur jiems pėsčiomis reikia eiti mokyklon kelis kilometrus, jie ne visada sočiai pavalgę, reikia pirkti brangias knygas, sąsiuvinius. Dar prisimena, kaip buvo sovietmečiu, pokariu? Tada tėvai už darbadienį, o jų daug neturėjo, nes už menkiausias bausmes juos nubraukdavo, gaudavo rieškučias nevėtytų grūdų. Kaip išgyventi? Todėl išmoko vogti. Ką valgė tada vaikai, kas jiems pirko mokymo priemones, kurių net stokojo, kas vežiojo mokyklon? Praturtėjo valstybė, tapo lengviau mokiniams, valdžia nupirkdavo vadovėlius. Kaip ir kiekviena pradžia buvo sunki, sunkesnė negu šiandien. Žiniasklaida, skelbdama, kas dabar tik bloga, o anksčiau kas gera, atrodo, nori Lietuvą sugrąžinti į tuos „gerus laikus“. Aš nesakau, kad dabar viskas gerai, bet tikiu, kad Lietuva sustiprės ir bus geriau, tik nereikia kelti panikos ir dėl negerovių kai kam džiaugtis. Galėtų dabar kai kuriuos vadovėlius spausdinti ant prastesnio popieriaus – būtų pigesni.


Kuo skiriasi alkoholizmas nuo narkomanijos?

Rimtai pagalvojus, nedaug skiriasi vieni kvaišalai nuo kitų. Tiek nuo vienų, tiek nuo kitų žmogus kvailėja, žlunga morališkai, degraduoja. Gali kilti klausimas: kodėl vieni kvaišalai yra už įstatymo ribų, o kiti, ne mažiau žalingi, ne tik nedraudžiami, bet dar ir reklamuojami? Manau, jog yra priežasčių: alkoholis naudojamas jau nuo neatmenamų laikų ir tiesiog įaugęs į buitį, daugelis neįsivaizduoja gyvenimo be jo. Tuo tarpu narkotikai, palyginti naujas kvaišalas, todėl ir draudžiamas kaip labai kenksmingas.


Gimtinės trauka neblėsta

Po savaitės darbų dažnai iš Utenos parvažiuoju į netolimas Vyžuonas aplankyti tėvelio, pasidalyti su juo naujienomis, pasisemti gerumo, kurį dalijo ir tebedalija per gyvenimo ir ilgo mokytojavimo metus. Būdamas pensininku, jis neatitrūksta nuo parapijos ir seniūnijos bendruomenių veiklos. Todėl tėtį dažnai tenka palydėti į įvairius renginius. Visuomeninis ir dvasinis Vyžuonos parapijos gyvenimas sukasi apie Vyžuonų Šv.Jurgio bažnyčią, jos kleboną kun. Henriką Kalpoką, sugebėjusį suburti veiklią pastoracinę tarnybą, išjudinusią bendruomenę. Aktyvios ir seniūnijos bei mokyklos bendruomenės.