XXI amžius

Gimtinės trauka neblėsta

Po savaitės darbų dažnai iš Utenos parvažiuoju į netolimas Vyžuonas aplankyti tėvelio, pasidalyti su juo naujienomis, pasisemti gerumo, kurį dalijo ir tebedalija per gyvenimo ir ilgo mokytojavimo metus. Būdamas pensininku, jis neatitrūksta nuo parapijos ir seniūnijos bendruomenių veiklos. Todėl tėtį dažnai tenka palydėti į įvairius renginius. Visuomeninis ir dvasinis Vyžuonos parapijos gyvenimas sukasi apie Vyžuonų Šv.Jurgio bažnyčią, jos kleboną kun. Henriką Kalpoką, sugebėjusį suburti veiklią pastoracinę tarnybą, išjudinusią bendruomenę. Aktyvios ir seniūnijos bei mokyklos bendruomenės.
Vasario 16-osios šventė Vyžuonų miestelyje turi senas tradicijas. Tai primena 1939 metais prie senosios mokyklos pastatytas Nepriklausomybės paminklas, skirtas atkurtos Lietuvos valstybės dvidešimtmečiui. Paminklui nebuvo lemta ilgai puošti miestelį. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje sovietinė valdžia liepė paminklus nugriauti. Prisidengiant nakties tamsa, paminklo stela buvo sudaužyta ir užkasta šalia, o granito postamentas išardytas ir įmūrytas į remontuojamos mokyklos pamatus. Ardant paminklą, aptiktas sandariai uždarytas butelis. Jį sudaužius, rasta smetoninių pinigų ir standaus popieriaus lakšto ritinėlis, kuriame buvo Vyžuonų valsčiaus pareigūnų vardinis sąrašas su parašais. Surastas relikvijas paėmė tuometis mokyklos direktorius B.Vaišnoras, o tolesnis jų likimas nežinomas.
Tiktai prasidėjus Sąjūdžiui, 1989 metais, miestelio jaunimas kartu su kolūkyje talkinusiais Vilniaus universiteto studentais atkasė paminklo duženas. Po metų, surinkus dalį lėšų iš gyventojų, o kitą dalį skyrus apylinkės Tarybai, paminklas atstatytas. 1990 metų liepos mėnesį paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas tuomečio Utenos dekano kun. P.Adomonio.
Vyžuoniškiai 85-ąsias nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metines pažymėjo pagal senolių perduotus priesakus. Vidurdienį į Šv.Jurgio bažnyčią susirinkusius žmones pasveikino klebonas kun. H.Kalpokas, pakvietė malda prisiminti visus, paaukojusius gyvybę už Lietuvos laisvę.
Pasibaigus šv.Mišioms, šventinė kolona iškilmingai žygiavo miestelio centru iki atstatyto paminklo. Jo papėdėje padėta gėlių ir simboline tylos minute pagerbtas vyžuoniškių ir kitų, kritusių už Lietuvos laisvę, atminimas, sugiedotas valstybės himnas. Buvo deklamuojamos vyžuoniškių poetų eilės apie aukštaičiams mielą kraštą, prisimintas nelengvas lietuvių tautos kelias atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Raimundas ŠAUČIŪNAS
Utena