Atnaujintas 2003 m. kovo 26 d.
Nr.24
(1128)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Istorijos vingiai

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Nepailsti beieškant gerumo ir jį dalijant

Muziejininkė Virginija Paplauskienė

Vieną ramią sekmadienio popietę Kardinolo V.Sladkevičiaus memorialinis muziejus-butas pakvietė į Gintarės Adomaitytės knygos apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį „Kelio dulkės baltos rožės“ pristatymą. Muziejaus direktorė Irena Petraitienė pristatė dalyvius ir renginiui vadovauti pakvietė muziejininkę Virginiją Paplauskienę, kuri susirinkusiuosius paragino prisiminti ir pasikalbėti apie vieną šviesiausių Lietuvos žmonių, nenuilstantį, sumanų, visuomet kupiną iniciatyvos, pasiaukojantį ir drąsų veikti sunkiose Bažnyčiai gyvenimo sąlygose ganytoją. Palaimintasis J.Matulaitis buvo visiškai atsidavęs jam patikėtam sielų išganymui. Didžiausią uolumą jis parodė vienuoliniame gyvenime, įsteigdamas Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuoliją. Palaimintasis J.Matulaitis įsteigė daugiau nei penkiolika vienuolijų. Tai buvo vienuolijos Lenkijoje, Lietuvoje, Italijoje, Amerikoje. Viena jų, įkurta prieš 85 metus, – tai jau minėta Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolija. 1936 metais tokia vienuolija įsikūrė ir JAV, ji gyvuoja ir dabar. Joje dažnai glaudžiasi mūsų broliai ir seserys lietuviai, kurie čia atvykę išgirsta lietuvišką žodį, pasisemia lietuviškos dvasios. Šis vienuolynas lyg magnetas traukia lietuvius, net jau ir nebekalbančius lietuviškai.

Mes niekada nenutolstam

„Literatūroje galioja taisyklė, kad nebūtina parašyti daug knygų, palikti gausų kūrybos palikimą, norint išlikti skaitytojų, literatūros mylėtojų ir žinovų atmintyje“, - turėdama galvoje lietuvių išeivijos poetę Aldoną Veščiūnaitę-Janavičienę, kalbėjo Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė poetė Aldona Ruseckaitė.
Šiuo metu poetė A.Veščiūnaitė-Janavičienė gyvena Australijoje ir šių metų pradžioje švenčia savo 80-ąjį gimtadienį. Jo pažymėti į Maironio muziejaus svetainę susirinko poetės kūrybos gerbėjai. Poetė yra buvusi šiame muziejuje, skaitė paskaitą, pastaruoju metu dažniau lankosi Vilniuje. Bet ir Kauno muziejininkai bei visuomenė domisi jos kūryba ir su džiaugsmu mini garbingą jubiliejų, kurį pasitiko deramai pasirengę. Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Daiva Bumbliauskaitė parengė išsamų pranešimą apie A.Veščiūnaitės-Janavičienės kūrybą ir gyvenimo vingius. Poetė išleido tris poezijos knygas ir užaugino penkias dukras. Šie gyvenimo faktai turbūt nenusileistų vienas kitam, juos padėjus ant skirtingų svarstyklių lėkštelių. Muziejuje parengta ekspozicija, iliustruojanti poetės gyvenimo ir kūrybinius kelius „…Mes niekad nenutolstam…“.

Kalbėtis su skaitytoju kaip su artimu žmogumi

Pavėluotas, bet simbolinis susitikimas įvyko Kauno rajono Garliavos bibliotekoje. Poetas, rašytojas, kilmės tikrų tikriausias garliaviškis Robertas Keturakis pristatė savo pirmąjį romaną „Kulka Dievo širdy“ ir jau prabilo apie antrąją jo dalį: paatviravo garliaviečiams kaip saviems.
Susitikimas pavėluotas todėl, kad „Kulka Dievo širdy“ jau buvo pristatyta daug kur ir Lietuvoje, ir už jos ribų - Amerikos lietuviai įvertino romaną premija. O Garliavos bendruomenei šią knygą rašytojas pristatė tik dabar, nors romano šaknys, pagrindiniai įvykiai ir herojų prototipai čia, Garliavoje, ir vietovėse aplink jos valsčių. Tačiau garliaviečiai turėjo laiko pasirengti šiam bendravimui su rašytoju: knyga perskaityta, apmąstyta, atpažintos vietos ir prisiminti žmonės…
„Labai sunku išreikšti tą jausmą, - sakė susitikimo dalyviams R.Keturakis. - Atvažiavau į Garliavą ir ėjau pėsčias iki pat bibliotekos. Išsigandau, kad nesutikau nė vieno pažįstamo žmogaus: vadinasi, prarandu ryšį su savo tėviške… Man labai sunku atpažinti Garliavą ir savąją mokyklą, dar sunkiau atpažinti tą vietą, kur stovėjo mano tėvų sodyba…“