Atnaujintas 2003 m. kovo 26 d.
Nr.24
(1128)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Tvirkinimas

Jau kuris laikas visuomenė aiškinosi TV laidos „Akvariumo“ dalyvių veiksmus ir bandė juos įvertinti. Kriterijų skalė varijuoja nuo vieno kraštutinumo iki kito, t.y. pretenduoja į kūrybinių žanrų gretas, bandant įsprausti į moralės ir etikos rėmus.
Čia nebuvo kūryba - kaip ir viskas „Akvariume“ - tai tikras gyvenimas. Na, o TV laidoje parodytas realus lytinis aktas, - deja, pats elementariausias tvirkinamasis veiksmas. O tai jau nusikaltimas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Argi ne keista, kad net Seimo nariai, galintys ir privalantys konsultuotis Seimo juridiniame skyriuje, neįvardijo šių veiksmų teisingumo, o tik bandė juos įvertinti pagal žalą vaikams, kurie galėjo tai stebėti per TV ar internetą.
Imame Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir skaitome: 121 str. „Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip šešiolikos metų amžiaus asmens atžvilgiu - baudžiami iki trejų metų laisvės atėmimu“.
Ir po visų diskusijų. Įstatymą privalu vykdyti. Taigi tvirkinimo faktas „Akvariumo“ laidoje privalėjo būti tiriamas prokuratūroje, įvertintas teisme, o ne žiniasklaidoje. Nusikaltimai ir nusikaltėliai yra teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų kompetencijoje. Laukiam nesulaukiam, kada prokuratūra imsis savo tiesioginio darbo. Negi ir šį kartą, be visuomenės ir spaudos spaudimo, prokuratūra nevykdys įstatymo apsaugos?
Nėra to blogo, kad neišeitų į gera. Išnagrinėjus jau turimus įvairių renginių apklausų ir nuomonių rezultatus, galime daryti išvadas ir imtis skubių prevencinių priemonių. Antai jaunimo nuomone, parodytas tvirkinamasis veiksmas - nesmerktinas, nors įstatymas už tai ir baudžia. Akivaizdu, kad trūksta dviejų komponentų - prokuratūros pareigų vykdymo ir visuomenės teisinio auklėjimo. Prokuratūros darbo spragos siekia daug ankstesnius laikus, pradedant nuo gėjų „švenčių“ ir panašių renginių leidimo į eterį. Prokuratūra, tikėkimės, imsis šį nusikaltimą tirti. O teisinių žinių propagandą pradedu nuo šio straipsnio. Nors įstatymo nežinojimas ir neatleidžia nuo atsakomybės. Pradėsime nuo nusikaltėlių analizės.
Šiaip jau žmonija nuo Biblijos laikų žino „sodomos ir gomoros“ efektą ir moralinėmis bei įstatyminėmis priemonėmis reguliavo visuomenės elgesį, kad nenusiristų iki panašaus lygio. Jau romėnų teisėje matome ypač griežtų nuostatų ir apribojimų, tramdant degraduotų visuomenės narių įtaką gyventojams. Antai įstatyme buvo išskirti „negarbingi žmonės“, kurie negalėjo turėti nei pilietybės, nei teisėtos šeimos, nei turto. O tai reiškia, kad negalėjo be pilietybės rinkti ir būti renkami, taigi nedarė įtakos valdžiai.
Ką gi romėnai laikė negarbingaisiais? Negarbingieji buvo skolininkai, aktoriai ir prostitutės. Priminsiu, kad romėnų teisė galiojo ilgai po imperijos žlugimo, o civilinė teisė iki šiol remiasi romėnų teise visame pasaulyje. Ir mūsų Baudžiamojo kodekso 121 straipsnis aiškiai apibrėžia veiksmo, atlikto būtent aktorių, esmę.
Tuo tarpu užsienio ir mūsų žiniasklaida labai daug dėmesio skiria menininkų, o ypač aktorių, gyvenimo klystkeliams propaguoti - lyg ir kurdama gyvenimo etaloną.
Valstybiniu mastu nusistovėjusias moralines normas griauti pradėta Sovietų Sąjungoje, propaguojant „vandens stiklinės“ teoriją. Ir ypač Lenino valdymo laikotarpiu. Jungtinėse Amerikos Valstijose „seksualinė revoliucija“ buvo išpropaguota karo Vietname nesėkmėms pridengti. Valstybinės demoralizacijos pasekmes tenka dengti visuomenei - „gegužiukų“ antplūdžiu vaikų namuose, išsigimusiųjų - pamestinukų prieglaudose ir nusikaltėlių - kalėjimuose. Bet didžiausią netektį kenčia šeimos: dėl gimstamumo sumažėjimo ar visiško netekimo. Ir tuo bėdos nesibaigia - atsirado dirbtinio apvaisinimo ir klonavimo problemos, kurių „ragai ir nagai“ jau kankins ateinančią kartą.
Koks mūsų „Akvariumo“ atveju tikslas? Diskusijose vartojami žodžiai „TV ar kino žvaigždė“ tėra pakaitalas tikrojo žodžio - ištvirkėliai ir tvirkintojai. Taigi apie nusikaltėlio moralę neverta ir kalbėti, nes nusikaltimas yra toli už moralės ribų.
Ekranuose matėme tik nusikaltimo vykdytojus. Tačiau yra ir šio nusikaltimo bendrininkai: organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.
Taigi organizatoriai - tai asmenys, organizavę nusikaltimą ar vadovavę jam. Nagrinėjamu atveju organizatoriumi turėtų būti įvardytas režisierius.
Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikaltimą, duodamas patarimų, nurodymų, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, o taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti. „Akvariumo“ atveju padėjėju gal būtų galima pripažinti operatorius su režisieriaus padėjėju.
Kurstytoju laikomas asmuo, paveikęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą. Argi juo neturėtų būti pripažinta organizacija, oficialiuose titruose besireklamuojanti kaip laidos rėmėja?
Gaila, bet įstatymo nenumatytas nusikaltimo užsakovas, nors tokių dabar jau turime. Pavyzdžiui, „Akvariumo“ atveju, firma, sumokėjusi už šią laidą, tvirkinusią nepilnamečius, turėtų atsakyti. O dabar ji puikuojasi laidos titruose kaip geradarė rėmėja!
Argi ne akivaizdu, kad būtinas TV ir kiną griežtai reglamentuojantis įstatymas, atitinkantis valstybinę šeimos politiką ir baudžiamuosius įstatymus?

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ
Kriminologė

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija