XXI amžius

Kaišiadorių vyskupijoje

Kaišiadorių dekanate

Tikinčiųjų bendruomenės atstovai pasveikino
vardo dieną minėjusį vyskupą Juozapą Matulaitį

Paminėta Bažnyčios ir vyskupijos globėjo diena

Kaišiadorys. Minint Šv. Juozapo, Švč. M.Marijos sužadėtinio ir Katalikų Bažnyčios bei Kaišiadorių vyskupijos globėjo dieną, Kristaus Atsimainymo Katedroje buvo aukojamos šv.Mišios. Jas koncelebravo vysk. Juozapas Matulaitis, generalvikaras prel. Jonas Jonys ir septyni šios vyskupijos kunigai.
Prieš pamaldas ganytojas pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius, ypač tuos, kurie tą dieną minėjo savo vardadienį, palinkėjo šventojo Juozapo globos ir užtarimo bei pakvietė melstis už pasaulio taiką, tikinčiųjų bendruomenės ir šeimų vienybę. Sakydamas pamokslą vysk. J.Matulaitis pabrėžė, jog ir Kristus norėjo ateiti į šį pasaulį ir augti šventoje Juozapo ir Marijos šeimoje. Bažnyčia yra ne kas kita kaip Dievo šeima, kuri šiais sunkiais įvairių išmėginimų laikais turi būti itin susitelkusi maldoje ir tikėjime. Vyskupas pabrėžė, jog, priimdami mums skirtus iššūkius arba sunkumus, turime galimybę pasitikrinti savo tikėjimo ir artimo meilės tvirtumą. Skubėdami į savo tikslą neturėtume nusigręžti nuo tų, kuriems gyvenimo našta yra nepakeliama, kurie pametę tikrąjį savo gyvenimo orientyrą - Kristų.
Vysk. J.Matulaitis kvietė meldžiantis prisiminti iškilius vyskupijos ganytojus - pirmąjį Kaišiadorių vyskupą Juozapą Kuktą (1873-1899-1942), uoliai dirbusį kuriant naują vyskupiją, pasižymėjusį principingumu ir askeze. Vyskupo J.Kuktos rūpesčiu Kaišiadoryse buvo surengtas pirmasis Eucharistijos kongresas ir sinodas. Taip pat Dievo tarną Teofilių Matulionį (1873-1900-1962), kurių 130-osios gimimo metinės bus minimos vyskupijoje. Prisiminti kardinolą Vincentą Sladkevičių, kurio meilės šviesa tebelydi mus.
Pasibaigus šv.Mišioms, vadovaujant vyskupui J.Matulioniui, buvo garbinamas Švč. Sakramentas, meldžiamasi ir skaitoma Šv. Juozapo litanija.
Po pamaldų vyskupijos tikinčiųjų bendruomenės atstovai, moksleiviai, katalikiškų jaunimo ir sielovados centro institucijų atstovai pasveikino vardo dieną minėjusį šios vyskupijos ganytoją vysk. Juozapą Matulaitį.
Vyskupijos kurijoje buvo surengti maldos pietūs katalikiškų institucijų, savivaldybės atstovams, aktyviems sielovados talkininkams ir dvasininkams. Jų metu buvo pasidalyta mintimis apie tikinčiųjų bendruomenės aktyvinimą ir telkimą.

Elvyra ŽEIŽIENĖ
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Stakliškių dekanate

Iš kairės: gyd.Stasė Belickienė, menotyrininkė, žurnalistė Elena Počiulpaitė, sesuo Benvenuta, OSF, (Ada Urbonaitė), „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

„Rūpintojėlio“ leidėjų susitikimas

Birštonas. Viešosios bibliotekos skaitytojai, kurorto gyventojai susitiko su sovietmečiu leisto pogrindinio religinio leidinio „Rūpintojėlis“ leidėjais, talkininkais. Į susitikimą atvyko sesuo Benvenuta, OSF (tikroji pavardė Ada Urbonaitė), menotyrininkė, žurnalistė Elena (Alė) Počiulpaitė, laikraščio„XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda, leidyklos „Naujasis amžius“ direktorė Livija Šiugždienė, Stasė Belickienė, aktyvi „Rūpintojėlio“ platintoja ir kiti šio pogrindžio žurnalo leidėjai.
Kai kurie šio žurnalo bendraautoriai - kaip Kazimieras Šapalas (1903-1982), kun. Juozas Šalčius (1900-1988), kun. Lionginas Kunevičius (1932-1994), kun. Jonas Lauriūnas, SJ (1924-1991), Felicija Kasputytė (1914-1998) - jau išėjo Amžinybėn.
Viskas prasidėjo 1977 metais, kai arkivyskupo Jurgio Matulaičio 50-ųjų mirties metinių išvakarėse prančiškonei seseriai Benvenutai kilo mintis leisti religinį leidinį. Nuvykusi į arkivyskupo minėjimą Marijampolėje, gavo kun. J.Šalčiaus pritarimą ir pažadą tą sumanymą remti. Kovo mėnesį pas Kauno Prisikėlimo parapijos vikarą J.Indriūną tarėsi mokytojas istorikas K.Šapalas, kun. L.Kunevičius, studentas medikas Donatas Stakišaitis ir sesuo A.Urbonaitė. Visi pritarė K.Šapalo siūlymui pavadinti žurnalą „Rūpintojėlis“. 1977 metų gegužę išėjo pirmasis jo numeris. Šio leidinio turinys kalbėjo tiesos žodžius apie Dievą ir Tėvynę, gyvenimo vertybes. Tai buvo moralinė paspirtis sovietų ateistinės ideologijos gniuždomam jaunam žmogui. Pirmuosius dešimt numerių redagavo mokytojas K. Šapalas.Vėliau nuo dvyliktojo iki penkioliktojo numerio redagavo žurnalistė Alė Počiulpaitė. KGB akiratyje atsidūrė sesuo Benvenuta ir F. Kasputytė. Jų butuose buvo padarytos kratos. Labai saugodamasi sesuo Benvenuta „Rūpintojėlį“ leido ir redagavo nuo 16-ojo iki 26-ojo numerio 1990 metais.
Prisiminimais susitikimo metu pasidalijusi menotyrininkė, žurnalistė A.Počiulpaitė priminė, kad šis žurnalas buvo savotiško religinės literatūros „bado“ leidinys, kuris patekdavo į Eucharistijos bičiulių būrelius, vienuolijas, kunigams, klierikams, tikintiesiems.
„XXI amžiaus“ redaktorius E.Šiugžda, talkinęs „Rūpintojėlio“ leidyboje, sakė, kad to meto karta gyveno idealais, kurie gyvybiškai buvo svarbūs, norint išlikti žmogumi ir kataliku ne tik sovietmečio priespaudoje, bet ir laisvės sąlygomis.
Susitikimo metu išaiškėjo įdomus faktas. Pasirodo, Birštono bibliotekai labai daug vertingų knygų padovanojo Amerikos lietuvis, teisininkas Bruno Šilas (Bronius Šidlauskas, 1911-2002). Su B.Šilu keletą metų susirašinėjo dabartinis Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius ir jo žmona. Biblioteka pagarbiai laiko B.Šilo dovanotas didelę istorinę, pažintinę vertę turinčias knygas: „Ermitažas“, „Luvras“, dailės kūrinių katalogus ir kt. Tai buvo labai maloni ir netikėta staigmena susitikimo viešniai, Amžinybėn išėjusio B.Šilo dukrai L.Šidlauskaitei-Šiugždienei.
Prisiminimais apie „Rūpintojėlio“ vaidmenį pasidalijo gydytoja Stasė Belickienė. Susirinkusieji sužinojo, kaip plito religinis žurnalas Prienų rajone ir kitose apylinkėse.
Ir ketvirčiui amžiaus praėjus nuo „Rūpintojėlio“ išleidimo, leidinio reikšmė nenublanko iki šiol. Susitikimas Birštone primena, kad religinė spauda labai reikalinga ir šiuo pereinamuoju laiku, kad žmogus gebėtų skirti tikrąsias amžinąsias vertybes nuo menamų, laikinų.
Besidominantys religinės spaudos istorine raida - visus leidinio numerius bendru pavadinimu „Rūpintojėlis“ galite įsigyti „XXI amžiaus“ redakcijoje Kaune, Papilio g.5. Tel. pasiteirauti 207778.

Kazimieras DOBKEVIČIUS