XXI amžius

Sadamas Huseinas - budelis, tapęs didvyriu

Bulgarijos sostinėje Sofijoje nuo 1988 metų gyvena Irako politinis emigrantas chemijos profesorius Hamadas Abu Nahidas. Prasidėjus Irako krizei, profesorius ryžosi papasakoti apie tai, ką jis žino apie Irako diktatorių Sadamą Huseiną. O žino jis iš tiesų nemažai. Mat H.Abu Nahidas mokėsi kartu su Sadamu vienoje Bagdado vidurinėje mokykloje. S.Huseino tėvas anksti mirė, o motina labai greitai vėl ištekėjo, todėl pagrindiniu Sadamo globėju ir auklėtoju tapo jo dėdė, tos mokyklos mokytojas. Tai, pasak profesoriaus, buvo žmogus, atvirai propagavęs fašistines nuotaikas, didelis Hitlerio gerbėjas ir visa tai perdavė savo giminaičiui. Beje, dauguma S.Huseino artimų giminaičių buvo komunistai ar jiems prijaučiantieji.
Politinė kova, įsiliepsnojusi Irake po Antrojo pasaulinio karo, suskaldė daugelį Irako šeimų, tarp jų ir S.Huseino al-Tikriti (toks buvo jo tikras vardas ir pavardė) šeimą. Kai Sadamui buvo keturiolika metų, jis nušovė artimą savo giminaitį ir kurį laiką slapstėsi. Tačiau buvo sučiuptas ir teisiamas, bet gabaus ir įtakingo advokato pastangomis buvo paleistas. Beje, kai S.Huseinas atsidūrė valdžioje, tas advokatas buvo sušaudytas vienas iš pirmųjų. Taip jis „atsidėkojo“ savo geradariui.
Sadamas mokėsi labai blogai ir iš visų mokslų domėjosi tiktai istorija. Tačiau jis buvo chuliganas ir dauguma mokytojų kaip ugnies bijojo savo mokinio. Tuo labiau kad po tradiciniais arabų drabužiais (ilgais, beveik iki žemės plačiais marškiniais) Sadamas visada nešiojosi ilgą aštrų durklą, kurį galėjo bet kada paleisti į darbą. Būsimasis diktatorius vidurinės mokyklos taip niekada ir nebaigė. Sutrukdė „revoliucinė kova“. Tiesa, atėjęs į valdžią, S.Huseinas gavo juristo diplomą…
Jau 1959-aisiais Sadamas aktyviai dalyvavo pasikėsinime į tuometį Irako ministrą pirmininką Abdelį Kerimą Kasemą. Beje, monarchija Irake buvo nuversta 1958 metų liepos mėnesį, o premjeras A.K.Kasemas buvo gana prokomunistinių pažiūrų veikėjas. Pasikėsinime į premjerą sąmokslininkai S.Huseinui skyrė pagrindinį vykdytojo vaidmenį. Pasikėsinimas ir perversmas nepavyko, ir Sadamas spruko į Egiptą. Kaip teigia profesorius H.Abu Nahidas, Egipte į būsimąjį diktatorių, kaip aršų antikomunistą, turintį neabejotinas lyderio savybes, atkreipė dėmesį JAV Centrinės žvalgybos valdybos agentai. Praėjus maždaug pusantrų metų, Sadamas grįžo į Bagdadą, kur 1963-iaisiais buvo bene aktyviausias naujojo perversmo dalyvis bei organizatorius. Aišku, amerikiečių jokiu būdu netenkino prosovietinis premjero A.K.Kasemo režimas. Tuomet Bagdade knibždėte knibždėjo šimtai KGB agentų, daugybė „patarėjų“. 1963-iųjų vasarį perversmą įvykdė ultranacionalistinė BAAS partija, kuri ir išrinko S.Huseiną vienu pagrindinių savo lyderių. Tačiau ir šį kartą perversmas iš esmės žlugo, nes BAAS partija išbuvo valdžioje mažiau nei metus. BAAS, o kartu ir S.Huseinas vėl pasitraukė į pogrindį. Pagaliau 1968 m. birželio 17 d. Bagdade vėl įvyko valstybinis perversmas, ir jau po kelių dienų S.Huseinas įsakė sušaudyti penkis generolus, kurie iš tikrųjų ir įvykdė perversmą.
Po vadinamosios 1968 metų revoliucijos Irake S.Huseinas formaliai tapo „žmogumi Nr. 2“ po prezidento al Bakro, kuris, beje, buvo Sadamo giminaitis. Tačiau palaipsniui visa valdžia perėjo į S.Huseino rankas, ir 1979-aisiais jis nužudė al Bakrą, o kartu su juo ir savo brolį bei pusbrolį, kurį visai neseniai pats buvo paskyręs gynybos ministru. Ir ne tik juos. S.Huseinas nepagailėjo ir savo partijos draugų. Kukliausiais apskaičiavimais, S.Huseino režimo metais buvo nužudyta per 200 tūkstančių žmonių. Tarp jų - daug BAAS partijos vadovų ir aktyvistų.
Jau minėtas profesorius H.Abu Nahidas papasakojo apie vieną jam artimą irakiečių šeimą. Joje buvo dvylika vaikų, o šeimos galva nuo seno buvo pažįstamas su diktatoriumi. Netikėtai 1980 metais pats Sadamas su gausia palyda atvyko pas „bičiulį“ ir atvežė daug gražių baldų. Bet jau kitą dieną ta šeima, įskaitant ir mažamečius vaikus, buvo areštuota. Nuo to laiko nė vieno tos šeimos nario niekas nematė. Pasirodo, diktatoriaus dovanotuose balduose buvo įmontuotos pasiklausymo „blakės“. Diktatoriui išvykus, kone visi suaugę šeimos nariai ėmė piktintis tokiomis „dovanomis“ ir šaipėsi, jog S.Huseinas, nuskurdinęs ir nualinęs visą šalį, mėgina vaizduoti geradarį. To ir pakako, kad keturiolikos asmenų šeima būtų sunaikinta. Tokių žmonių ir šeimų, „paslaptingai“ dingusių amžiams, buvo daugybė.
Nuo pat atėjimo į valdžią pradžios S.Huseinas ėmė aktyviai ginkluotis. Jo pagrindinė svajonė - įsigyti branduolinį, blogiausiu atveju - cheminį ginklą. Netoli Bagdado 1970-1972 metais buvo pastatyti du branduoliniai centrai. Vienas padedant Sovietų Sąjungai, kitą pastatė Prancūzija. (Štai kodėl Maskva ir Paryžius tapo sąjungininkais ir faktiškais Irako diktatoriaus gynėjais.) Be to, SSRS ėmė didžiuliais kiekiais tiekti tankus, lėktuvus, raketas, laivus, jau nekalbant apie lengvuosius ginklus. O pirmieji bandymai sukurti cheminį ginklą irgi prasidėjo 1972-1973 metais. Irako diktatoriui padėjo 25 chemijos koncernai. Daugiausia (17) - Vokietijos koncernai.
Profesorius H.Abu Nahidas neigia kaltinimus S.Huseinui, jog tas palaiko ryšius su O. bin Ladenu. Pasak profesoriaus, nėra didesnių priešų kaip S.Huseinas ir O. bin Ladenas. Nes S.Huseinas per visus savo valdymo metus be gailesčio persekiojo vietinius musulmonų lyderius - tiek šiitus, tiek sunitus. Todėl, anot H.Abu Nahido, nė viena islamiška valstybė nesutiks priimti Sadamo. Per daug didelių rūpesčių tai sukeltų. Kaip mano H.Abu Nahidas, vargu ar pats diktatorius sutiktų emigruoti. Todėl profesorius prognozuoja, jog, nepavykus fiziškai sunaikinti S.Huseino, jis su savo artimaisiais bendražygiais, bent jau kuriam laikui, gali pasislėpti daugelį kilometrų besitęsiančiuose savotiškų katakombų urvuose vadinamojo Šventojo Kerbelo miesto apylinkėse. Beje, musulmonų teologai, skirtingai nuo eilinių musulmonų, atvirai tyčiojasi iš S.Huseino, kuris skelbiasi esąs susijęs giminystės ryšiais su pranašo Mahometo dukterimi Fatima…
Neseniai amerikiečių žurnalas „Parade“, remdamasis tarptautinių organizacijų Freedom House, Amnesty International ir Human Rights Watch sudarytu sąrašu, paskelbė didžiausių ir kruviniausių dabartinių pasaulio diktatorių sąrašą. Pirmasis šiame sąraše - Šiaurės Korėjos „didysis vadas“ Kim Čen Iras. Antrąją ir trečiąją vietas dalijasi Saudo Arabijos karalius (dabar sunkiai sergantis) Fahdas ir sosto paveldėtojas princas Abdala. Ketvirtoje - S.Huseinas. Nuo jo nedaug atsilieka Mjanmos (Birmos) diktatorius Tan Šve. Šeštoje vietoje - ekvatorinės Gvinėjos lyderis Teodoras Obiangas Ngema. Septintasis, irgi save kildinantis iš pranašo Mahometo, - Turkmėnijos vienvaldis „prezidentas“ Saparmuratas Nijazovas. Aštuntas - Libijos valdovas pulkininkas Muamaras Kadafis. Devintas - vieno paskutiniųjų komunistinių bastionų - Kubos vienvaldis šeimininkas Fidelis Kastro.

Petras KATINAS