Atnaujintas 2003 m. balandžio 2 d.
Nr.26
(1130)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Istorijos vingiai
Švietimas
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Istoriografijos fenomenas – istoriko monografija apie parapiją

Kovo 27 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejus pakvietė į monografijos „Nemunaitis ir jo parapija“, skirtos šios parapijos 380-osioms metinėms, pristatymą. Šios dviejų tomų, kurių kiekvienas yra per tūkstantį puslapių, knygos, išleistos Lietuvių katalikų mokslo akademijos, autorius yra istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Sigitas Jegelevičius. Savo mintimis apie S.Jegelevičiaus knygą dalijosi Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovas dr. M.Bloznelis, buvę S.Jegelevičiaus studentai: Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausių laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas A.Morkūnas ir to paties skyriaus darbuotoja A.Jurevičiūtė bei kiti svečiai, kurių nuotaikas skaidrino etnografinis ansamblis „Ainiai“.

Įkurtas Geležinio Vilko paminklo paramos fondas

1971 metų kovas. Režisierius Justinas Bautrėnas
po radijo spektaklio „Kai kukuoja gegutė“ įrašo

Praėjusių metų vasario 22 dieną režisierius Justinas Bautrėnas įkūrė Geležinio Vilko paminklo paramos fondą. Apie tai kalbamės su režisieriumi Justinu Bautrėnu.

Prašome papasakoti, kaip jums kilo sumanymas įkurti šį fondą.
Ekskursijų vadovai dažnai pasakoja įspūdingą Vilniaus įkūrimo legendą, kurią galima dar kartą prisiminti.
Kur šiandien dunkso Vilniaus mūrai, dar XIII šimtmetyje ošė girios. Šimtamečiai ąžuolai saugojo Lietuvos ramybę. Čia maurojo taurai, kaukė vilkai, slankiojo meškos. Šiuose miškuose vieną dieną medžiojo kunigaikštis Gediminas. Su savo dvariškiais visą dieną vaikė žvėris. Nuo Gedimino aštraus kalavijo krito didžiulis tauras. Vakare pavargę medžiokliai sumigo. Gediminas susapnavo tokį sapną: ant kalno, kur jis nukovė didžiulį taurą, staugė geležinis vilkas. Jo staugimas buvo toks galingas, kad skambėjo aplinkiniai miškai. Atrodė, kad jame staugia šimtas vilkų.

Pasaulio lietuvių dainų šventei artėjant

Tęsiant reikšmingą mūsų krašto kultūros tradiciją, birželio 30 – liepos 6 dienomis Vilniuje rengiama Pasaulio lietuvių dainų šventė. Šventėje numatytos Folkloro dienos (Sereikiškių parke), Ansamblių vakaro (Kalnų parke), Šokių dienos (Žalgirio stadione), Dainų dienos (Vingio parke) programos. Taip pat tradicinės eitynės, liaudies meno paroda, chorų konkursas ir daug kitų renginių. Įvairiose programose dalyvaus apie 26 tūkst. atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio valstybių.
Dainų ir šokių šventės Lietuvoje gyvuoja jau 78 metus, nuo 1924 metų, kai buvo surengta pirmoji Dainų diena. Nuo pirmosios Dainų dienos jau yra surengta 15 dainų ir šokių šventimo renginių. Laikui bėgant, dainų ir šokių šventimo tradicija Lietuvos kultūroje įsitvirtino ir išsiplėtojo: nuo vienos dienos renginio, kuriame dainavo tik chorai, iki penkių dienų šventimo, per kurias yra surengiama daugiau kaip dešimt įvairių koncertų ir kitų renginių. Lietuvai atstačius nepriklausomybę 1990 metais, Dainų ir šokių švenčių tradicijos ėmė plėstis į naujas meno sritis.
Kalbant apie Dainų šventę pilietiniu ir politiniu požiūriu, ypač okupacijos metu, ji buvo lyg slaptas ginklas nacionaliniam identitetui palaikyti ir nepriklausomybės siekiams ginti. Manoma, kad nemažas Dainų šventės tradicijos nuopelnas yra 1990 metais įvykęs trijų Baltijos šalių nepriklausomybių atstatymas kaip “dainuojančios revoliucijos” pasekmė.

Kovas – Frankofonijos mėnuo Kaune

„Visada labai smagu susitikti su Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariais, nesvarbu kur: Lietuvoje ar Prancūzijoje“, – sakė Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje A.Skaisgirytė–Liauškienė, atidarydama šių metų Frankofonijos dienas Kaune. Ambasadorė Kauno visuomenę pakvietė į diskusiją tema „Susikryžiavę žvilgsniai: Lietuva ir Prancūzija Europos Sąjungos kontekste“. Pokalbyje apie Europos Sąjungą, Lietuvos galimos narystės privalumus dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariai.
Ambasadorė apžvelgė Prancūzijos aktualijas ir Lietuvos bei Prancūzijos santykius, kaip jie matomi žiūrint iš Paryžiaus. Pasak jos, ekonomine–socialine prasme mūsų problemos panašios.