Atnaujintas 2003 m. balandžio 2 d.
Nr.26
(1130)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Istorijos vingiai
Švietimas
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dainos iš širdies

Vaidevutis Tautavičius

Vilniaus muzikos ir meno bibliotekoje kovo 15 dieną buvo pristatyta Vaitiekaus Vaidevučio Tautavičiaus dainų knyga „Margirio ainiams“, išleista praėjusiais metais. Į ją sudėta penkiolika dainų ir dvi giesmės. Šio rinkinio dainas atliko moterų ansamblis „Ieva“ (vadovė Rima Labanauskienė), vyrų ansamblis (vadovas Bronislovas Jankauskas), solistas Danielius Sadauskas ir pats autorius. Renginiui vadovavo Danutė Tautavičienė.
Įvairūs žmonių keliai į meną. Anot prof. Viktorijos Daujotytės, Dievo duotas talentas vis tiek kada nors prasimuša. Vaidevutis gimė Juodupėnų kaime (Kretingos r., Salantų parapija) gražioje, tvarkingoje sodyboje; pažvelgus žemyn buvo matyti Salanta, kurioje plaukiojo vėgėlės, veisėsi vėžiai. Tėvai – kaimo šviesuoliai, skaitę ne tik „Šventųjų gyvenimus“, bet ir Simono Daukanto „Lietuvos istoriją“. Motinai į atmintį įstrigo prūsų kunigaikščio Vaidevučio vardas. Tokiu vardu buvo pavadintas sūnus. O kad berniukas turėtų šventąjį globėją, buvo parinktas Vaitiekaus vardas. Pirmasis muzikos instrumentas namuose buvo gitara. Ja Vaidevutis pritardavo gegužinių pamaldų giesmėms ir giedant „Karunką“.

Seniausias lietuvių rašytojas dar neišeina į pensiją

Kazimieras Barėnas-Barauskas

Paskutiniame praėjusios kadencijos Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdyje į sąjungą priimtas žinomas prozininkas, ilgametis Lietuvių rašytojų draugijos narys, nuo 1947 metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Kazimieras Barėnas (tikroji pavardė – Barauskas). Seniausiam šiuo metu pasaulyje gyvenančiam lietuvių rašytojui neseniai sukako 95 metai.
Daugelio prozos knygų autorius, Didžiosios Britanijos lietuvių metraštininkas, leidėjas K.Barėnas yra apdovanotas V.Krėvės premija (už romaną „Tūboto gaidžio metai“), du kartus įvertintas Lietuvių rašytojų draugijos premija (už novelių romaną „Dvidešimt viena Veronika“ ir novelių rinkinį „Pati apatinė pakopa“), jam paskirta prestižiškiausia – PLB JAV Bendruomenės kultūros komisijos – premija (už romaną „Beragio ožio metai“).
Lietuvoje kol kas išleista tik viena jo knyga – „Dvidešimt viena Veronika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997). Tais pačiais metais jis pagerbtas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Šis originalus kūrėjas vertas didesnio dėmesio. Jubiliejus – graži proga prisiminti parašytas knygas, sudarytus ir redaguotus leidinius, kitus nuveiktus darbus. Juk net keletui dešimtmečių K.Barėno sinonimais buvo tapę Nidos Knygų Klubas, literatūros metraštis „Pradalgės“, „Europos lietuvio“ laikraštis. O ir iki šiol K.Barėnas nepadeda plunksnos, „vis kokia būtinybė priverčia dar neišeiti į pensiją“, kaip mėgsta pašmaikštauti pats rašytojas.