Reklama ir spaudos laisvė

Senovės Romos imperijos piliečiai (prieš žlungant imperijai), kad patenkintų savo žvėriškus instinktus, eidavo į amfiteatrus žiūrėti, kaip žvėrys drasko vergus arba gladiatoriai žudo vienas kitą. Šiuo metu „progreso“ dėka žudynes ir seksą galima žiūrėti per televizorių: įjungi ir „mėgaukis“, kaip pjauna, smaugia, šaudo, prievartauja, muša. (Istorija sako, kad Romos imperija žlugo dėl besaikio apsirijimo ir gašlaus ištvirkavimo.)
Komercinė televizija reklamą (kurios niekas nenori žiūrėti) sumaišo su „sekso lašiniais“ (pornografiniais filmais) ir tokia mišraine „šeria“ žiūrovus (daro biznį). O tai vadinama spaudos laisve. Gal todėl tiek daug jaunų nusikaltėlių, tiek daug skyrybų ir abortų?
Mons. Alfonsas Svarinskas rašė („Lietuvos aidas“. 2003 01 17, Nr.13): „Galiu drąsiai tvirtinti, kad per 53 okupacijos metus KGB nepadarė tiek blogio, kiek per šiuos dvylika laisvės metų pasėjo televizija ir pornografija…“ Televizija, radijas ir spauda privalo žmones auklėti (o ne atvirkščiai). Todėl reikėtų išleisti įstatymą: uždrausti pornografijos, smurto, žudynių, keiksmažodžių propagavimą per žiniasklaidą.

Ramutis Romualdas JUŠKEVIČIUS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"