Atnaujintas 2003 m. balandžio 4 d.
Nr.27
(1131)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Provincija
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pedagoginės Šventojo Rašto tiesos

Lietuvoje galima sutikti ne vieną mokytoją, tebedirbantį mokykloje ar jau išėjusį į pensiją, kuris nuoširdžiai prisipažįsta: „Dievą tikiu. Tačiau niekaip negaliu įveikti savęs: nedrąsu peržengti savo miestelio bažnyčios slenkstį, todėl melstis važiuoju į kitos parapijos bažnyčią. Bijau žmonių apkalbų. Juk jie sakys: „Tiek metų nekėlė kojos į bažnyčią, o dabar, matai, tapo davatka“.
Tolesnis pasakojimas apie tai, ką vasario 3-iąją mačiau, girdėjau ir patyriau Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, tepadeda atsikratyti baimės išpažinti savo tikėjimą ne tik mokytojus, bet ir kitų profesijų atstovus; tepadeda vieni su kitais viešai dalytis religinėmis patirtimis ir iš Dievo gautomis malonėmis, kurias dažnai vadiname stebuklais ir kurių jaučiamės nenusipelnę.


Gavėnios sparnai – malda ir pasninkas

Kartais gyvenime visi pastebime kontrastingus pasikeitimus. Štai dar neseniai per Užgavėnes buvo kepami blynai ir pokštavimais iš kiemų varoma lauk žiema, o antai jau kitą dieną, per Pelenę, – pasninkas ir štai dar tau ant galvos pelenų žiupsnelis.
Šiuolaikinis žmogus, turintis arogancijos savybių, kuriam pelenai - kažkas archajiška, gali sau ironiškai šyptelėti: ,,Gerai, kad per pelenų užbarstymo apeigas nereikia dar tų pelenų ragauti…” Truputį šmaikštaujant vertėtų atsiliepti: O galėtų vieną sykį žmogus, kuriam nepriimtina pelenų barstymo apeiga, pasiimti truputėlį pelenų dulkelių ir liežuvio galu juos palytėti. Manau, kad šiuo atveju pelenų ,,degustatoriaus” liežuvio receptoriai galėtų tiktai patvirtinti pelenų barstymo ant krikščionių galvų apeigos prasmingumą – žmogus išties panašus į trapią, laikiną ir šiek tiek ,,sūroką” dulkę. Juk ne veltui sakoma: ,,Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi”.
Šventasis Tėvas pirmąją šių metų Gavėnios dieną ant Aventino kalvos pastatytoje Šv. Sabinos bazilikoje kalbėjo apie pelenų užbarstymą, kuris kai kam gali atrodyti pasenęs, nesuderinamas su šių laikų žmonių mentalitetu. Tačiau Popiežius pabrėžė, jog šis gestas mus verčia įsigilinti į jo reikšmę, padeda suvokti ir pripažinti žemiškąją žmogaus kilmę ir likimą. Jonas Paulius II sakė: ,,Priimti ant galvos pabarstomų pelenų, reiškia prisipažinti nusidėjėliais, reiškia jausti Dievo atgailos poreikį tam, kad galėtume gyventi pagal Evangeliją, reiškia atgaivinti viltį į lemtingą susitikimą su Kristumi garbėje ir Dangaus ramybėje”.