XXI amžius

Sveikata ir seniūnijos. Darbo - daug

Pirmiausia - gyvenimo būdas

Jau senokai Kauno rajono savivaldybė kartą per mėnesį rengia seniūnų dienas. Suvažiavę seniūnijų vadovai aptaria kurią nors problemą, pasitaria, pasiginčija, tarpusavyje pabendrauja. Šį kartą seniūnai svarstė, kaip pagerinti rajono bendruomenės sveikatinimą, į ką labiau kreipti dėmesį, kad rajono žmonės būtų sveikesni, be žalingų įpročių augtų vaikai, gyvuotų visas jaunimas. O tai - ne vien tiesioginis gydymas nuo vienos ar kitos ligos, ne vien medikų pastangos, o žymiai platesnė sąvoka, apimanti įvairias gyvenimo sritis. Kauno rajono savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas atkreipė dėmesį, kad žmonių sveikata nuo medicinos priklauso tik 10 procentų. Net 50 proc. visuomenės sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo - tai esąs pagrindinis kriterijus, turįs įtakos mūsų gyvybinėms galioms. Dar 20 proc. sudaro aplinka, kurioje gyvename, po to - socialiniai dalykai, darbo aplinka, švietimas. Šioms sferoms daug įtakos gali turėti kaip tik seniūnijos, bendruomenių tarybos, nes jos yra arčiausiai žmonių. Valstybė yra išleidusi apie tūkstantį įvairių aktų, apimančių mūsų piliečių sveikatingumą, jų gyvenimo būdą, aplinką ir kt. Rengiami ir nauji dokumentai, tik svarbu, kad jų būtų paisoma ir rezultatai sveikatinimo srityje gerėtų.
Deja, nepaisant dokumentų gausos ir gerų norų, gerais rezultatais kol kas džiaugtis negalime ir neaišku, kada jų galima tikėtis. Gerai žinoma, kokią žalą, netgi - mirtiną daro besaikis alkoholio vartojimas, rūkymas. Tai - traumos, savižudybės, kepenų cirozė, plaučių vėžys, kitos ligos, nekalbant jau apie nesantarves šeimose, pinigų praradimą, teršiamą orą, aibę kitų blogybių. Antai Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pernai šalyje buvo užregistruota kone 800 naujų alkoholine psichoze sergančių žmonių, tai šiek tiek daugiau negu užpernai. Padaugėjo ir sergančių alkoholizmu ligonių skaičius - dabar jų oficialioje įskaitoje yra apie 64 tūkst. Nors, medikų nuomone, iš tikrųjų tokių nelaimėlių yra triskart daugiau. Tik kiti vengia gydytis, šią ligą slepia ir toliau kankinasi, sunkina artimųjų gyvenimą. Skaudžiausia, kad nuo alkoholio vartojimo didėja mirtingumas. Jei užpernai nuo alkoholio mirė 893 žmonės, tai pernai - 1032. Tai - sausa statistika, bet už jos - sugriauti gyvenimai, nelaimingos šeimos, vaikų likimai.

Grėsmė lietuvybei?

Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius, Nacionalinės sveikatos tarybos narys G.Kligys susirūpinęs kalbėjo, kad mūsų politikai visuomenės sveikatingumui skiria labai mažai dėmesio. Nors kai kada mėgstama pasigirti, kad ekonomika mūsų šalyje kyla, pragyvenimo lygis auga, tačiau vargu ar eilinis žmogus tai jaučia. Ne dėl patriotizmo stokos, o dėl nedarbo, nepakankamo pragyvenimo lygio iš Lietuvos į kitas šalis jau išvyko gyventi apie 275 tūkst. mūsų tautiečių, ir šis procesas tęsiasi. O dažniausiai į užsienį išvyksta jauni žmonės. Lietuvoje mažėja gimstamumas. Paskaičiuota, jeigu dar šešiolika metų mūsiškiai masiškai emigruos į užsienį ir gimstamumas toliau mažės, tai lietuvių beliks apie pusantro milijono. O tuščia vieta neliks neužimta - mūsų šalį užplūs kitataučiai. Neaišku, ką šiuo atveju galėtų konkrečiai nuveikti seniūnijos. Tikriausiai tai būtų darbo vietų kūrimas, žmonių švietimas dėl girtavimo, rūkymo žalos, aplinkos tvarkymas, ligų profilaktika. Daug reiškia žmonių išsilavinimas, nes išsilavinusių tėvų šeimose vaikai turės geresnes gyvenimo sąlygas, bus gražiau auklėjami, negu tuose namuose, kur tėvai mažaraščiai, turi daugiau žalingų įpročių, tad ir vaikams rodo blogą pavyzdį.
Svarbūs esą ir darbo saugos reikalai bendrovėse, įmonėse, organizacijose. Darbdaviai neretai savivaliauja, nepaiso įstatymų, o kenčia jų samdomieji. Tačiau tik nedažnas ryžtasi ieškoti teisybės, nes kiti bijo prarasti darbo vietą, į kurią taikosi ne viena dešimtis bedarbių. O profsąjungos, jei tokios veikia, labiau pataikauja darbdaviams, nes jų nariai irgi yra tos bendrovės darbuotojai, taip pat nenori prarasti savo vietos.

Vanduo ir švara

Kauno apskrities Maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėja V.Grigaravičiūtė kalbėjo apie kokybiško vandens tiekimą gyventojams ir saugaus maisto rinką. Ir čia esama nemažai problemų, taisytinų dalykų. Iš tirtų šešių Kauno rajono seniūnijų ne vienoje aptikta daug netinkamos kokybės maistui naudojamo vandens, ypač ten, kur šiam tikslui įrengti šuliniai. Pavyzdžiui, Čekiškės seniūnijoje net 92 proc.visų šulinių užteršti mikrobiologiškai. Panašūs rezultatai ir kitur. Šuliniai nors vieną kartą per metus turi būti išvalomi, dezinfekuojami, tačiau tai mažai kur daroma. Niekas nesirūpina ir mažai kam skauda galvą dėl sodų bendrijose įrengtų šulinių, nors ten nemažai žmonių ne vien vasaroja, bet ir nuolat gyvena. Neaišku, koks vanduo tuose šuliniuose.
Kauno apskrities Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, Maisto ir veterinarijos tarnybos, kiti specialistai kalbėjo apie sergamumą užkrečiamomis ligomis, apie ligas, plintančias per gyvūnus Kauno rajone. Specialistė sakė, kad, nustačius, jog vienoje ar kitoje parduotuvėje prekiaujama nekokybiškais maisto produktais, nuolat paaiškėja, jog nėra kur šių produktų sunaikinti. Todėl kyla pavojus, kad jie vėl pateks ant prekystalio. Atsiranda geradarių, kurie maisto produktus vežioja po sodybas. Kaimo žmonėms tai patogu, nes nereikia pėdinti į kažkur esančią parduotuvę. Tik neaišku, kokios tie produktai kokybės...
Nerimą kelia lytiniu keliu plintančios ligos, plaučių TBC. Tiesa, mažėja pedakuliozė (utėlėtumas), niežų susirgimas. Tam turi įtakos švaros palaikymas namuose.
Kaip pastebėjo šios Seniūnų dienos dalyviai, kone kiekviena šio susitikimo tema verta atskiro pokalbio. O tokių susitikimų bus dar ne vienas.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas