XXI amžius

Kaimo bendruomenės rengiasi šuoliui

Vyksta suvažiavimas

Ričardo Šaknio nuotrauka

Patirties jau yra

Net apie 97 proc. mūsų šalies teritorijos užima kaimo vietovės. Tokie duomenys buvo pagarsinti Lietuvos žemės ūkio rūmuose įvykusiame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmajame suvažiavime. Tuo atkreiptas dėmesys, kokią svarbą turi kaimas mūsų visų gyvenime, kokį dėmesį jo žmonėms turi skirti šalies įvairaus lygio valdininkai, kaip gali tvarkytis patys sodiečiai. Kaimo bendruomenės ir yra tos organizacijos, turinčios ir turėsiančios nemažos įtakos mūsų kaimo ateičiai. Apie tai plačiai diskutavo šio, pirmojo, suvažiavimo dalyviai.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga įsikūrė praeitų metų balandį. Jos tarybos pirmininkas, Trakų rajono atstovas Vytautas Žuromskas ir administracijos vadovas, Žemės ūkio rūmų specialistas Alvydas Grigaliūnas priminė, kad iš pradžių Sąjunga vienijo vos septynis narius. Toji iš pirmo žvilgsnio neženkli pradžia žadėjo tolesnius poslinkius. Ir tikrai, dabar šioje bendrijoje yra 53 nariai - rajonų kaimo bendruomenės, kurių atstovai atvyko į šį suvažiavimą. Ne paslaptis, kad iniciatyva įkurti Kaimo bendruomenių sąjungą gimė Lietuvos ūkininkių sąjungoje. Dar gauta dešimt pareiškimų dėl stojimo į Kaimo bendruomenių sąjungą. Rezervų jai toliau plėstis yra apsčiai. Jei prieš metus gyvavo apie 100 bendruomenių, tai dabar jų yra keturiskart daugiau. Tad pats reiškinys, kad tokios bendrijos sparčiai buriasi, yra pažangus dalykas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta sakė, kad į bendrijas yra susibūrę patys iniciatyviausi žmonės, jiems ne tas pats, kaip valstiečiai gyvena dabar, kokia jų laukia ateitis, kaip gyvens jų vaikai. Todėl šiuos žmones būtina skatinti, remti, didelį dėmesį skiriant jų mokymui, švietimui. Žinių stygius - viena iš spragų dabartiniame kaimo gyvenime. Ypač daug informacijos reikia norint pasinaudoti Europos Sąjungos fondais. Apie tai dabar plačiai kalbama, tačiau labiau susigriebta pastaruoju metu, kai netrukus praversime šios tarptautinės organizacijos duris. Kaimo bendruomenėms numatyta ir mūsų valstybės parama Žemės ūkio rūmų įstatyme.
Bet vien laukti paramos iš kitų - ne išeitis. Daugiau iniciatyvos turėtų rodyti bendruomenių nariai. Jau dabar aktyviai veikia Biržų, Radviliškio, Pakruojo, kai kurių kitų rajonų susivienijimai. Nuošalyje neturėtų būti rajonų savivaldybės, ministerijos, nes nėra nė vienos žinybos, kuri neturėtų įtakos kaimui. Ypač - žemės ūkio, sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, kurių sistemose pluša daug žmonių.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas atkreipė dėmesį, kad dabar kaimo žmones gyventi, ūkininkauti uoliai ėmė mokyti miesčionys, kurių nemaža dalis patys nežino, kaip tai daryti. Rūmų vadovas pasidžiaugė, kad savivalda kaime eina į priekį. Kaimo bendruomenės - dar vienas žingsnis žengiant šiuo keliu.

„Būkime geresni...“

Suvažiavimo svečias - Tarptautinės bendruomenių federacijos atstovas, Kanados lietuvis Ričardas Liškauskas dėl įvairių nesėkmių Lietuvos gyvenime mūsiškius šiek tiek ramino, sakydamas, kad Amerika dabartinį ekonominį lygį pasiekė maždaug per 200 metų, tad ko norėti iš Lietuvos, jei ji nepriklausomybę atgavo vos prieš trylika metų. Svečio nuomone, reikės ne vienos dešimties metų, kol mes atsigausime ir sutvirtėsime. Dabar nereikėtų vien laukti pagalbos, šiuo atveju - iš kaimo bendruomenių, o šioms - tik iš kitų šaltinių, o patiems daryti gera, įnešti savo indėlį į bendruomenių veiklą. Tada rezultatai būsią ženklesni.
R.Liškauskas su šypsena atkreipė dėmesį į Lietuvoje tarp tautiečių gyvuojančią savybę - pavydą. Jei kaimynui neblogai sekasi, tai jį esą būtinai reikia sukompromituoti, sužlugdyti, jam pakenkti. "Geriau tą kaimyną paprašykime pagalbos, kad ir mums sektųsi geriau. Manote, kad kaimynas nepadėtų? Padėtų, tik prašykime ne pavydo skatinami, o geranoriškai", - mokė mus kanadietis lietuvis, dabar gyvenantis Lietuvoje. Jo nuomone, daug kas priklauso nuo žmogaus požiūrio, vidinio įsitikinimo, dvasingumo lygio.
LŽŪ universiteto Parodų organizavimo centro vadovas Rimantas Čiūtas sakė: "Toliau taip gyventi negalima. Jau dabar jaučiame, ką reiškia konkurencija, o įstojus į Europos Sąjungą ji dar labiau paaštrės. Tam reikia skubiai ir organizuotai rengtis". Vadovo nuomone, mes neišnaudojame daug galimybių geriau ūkininkauti, tvarkyti aplinką, imtis verslų ir iš to turėti naudos. Jis kritikavo ekologinį ūkininkavimą šalyje, nes jis esąs gerokai atsilikęs nuo kaimyninių valstybių. Neišnaudojame kai kurių ES finansavimo fondų, ypač LEADER programos. Viena tokio neveiklumo priežasčių - bevaisis politikavimas. Vienas dabar kylančių pavojų kaimo bendruomenėms - galimas savivaldos pervertinimas, bendruomenių kūrimas prievarta, jų nuasmeninimas.
Suvažiavime buvo kalbėta apie glaudesnius ryšius su pramonininkais darbdaviais, verslininkais, kurie galėtų labiau pasirūpinti darbo vietomis kaime. Bet vėlgi - tai pirmiausia turėtų rūpėti kaimo bendruomenėms.
Ir šiame suvažiavime neapsieita be politikavimo... Kalbėta apie rinkimų sistemą į Seimą ne pagal partijų sąrašus, o vienmandatėse teritorijose, apie Seimo narių atšaukimo mechanizmą, merų rinkimą tiesioginiuose balsavimuose.
Buvo prisiminta ir aptarta praeitų metų pabaigoje Biržuose įvykusi Kaimo bendruomenių sąjungos konferencija "Kaimo bendruomenių realybė ir perspektyvos". Joje buvo priimta rezoliucija dėl nacionalinės ir Europos Sąjungos regioninės ir kaimo plėtros politikos. Šiuo dokumentu buvo kreiptasi į šalies Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, apskritis bei savivaldybes, pateikta kai kurių prašymų. Vienas jų - visose savivaldybėse nuo ateinančių metų savo biudžetuose skirti lėšų kaimo bendruomenių projektams finansuoti. Taip pat įkurti prie Žemės ūkio rūmų nacionalinę kaimo plėtros instituciją, kuri teiktų kaimo bendruomenėms, vietos iniciatyvinėms grupėms metodinę, konsultacinę ir kitokią paramą. Dar - numatyti iš nacionalinio biudžeto ar programų naujai įsikūrusioms kaimo bendruomenėms skirti vienkartinę neatlyginamą paramą.
Kaimo bendruomenių sąjungos tarybos pirmininke išrinkta Lietuvos ūkininkių sąjungos valdybos pirmininkė Guoda Burokienė.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas