Raginimai melstis už taiką ir humanitarinės paramos teikimas

Per karą nukenčia ir silpniausi Irako gyventojai EPA-ELTA nuotrauka

Seržantas Deividas Maras (viduryje) iš Sirakūzų miesto (Niujorko valstija) kartu su KAV kariuomenės civilių reikalų tarnybos atstovais tradiciniu būdu sveikinasi su jaunu irakiečiu, kuris jam padovanojo rožinį. Šis susitikimas užfiksuotas pakelės kaime šiauriau Nasirijos EPA-ELTA nuotrauka

Bažnyčia yra sąžinės balsas

Irake tęsiantis įnirtingoms kovoms tarp Sadamo Huseino režimo kariuomenės ir šį režimą pasiryžusios pakeisti Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos karinių pajėgų, Bažnyčios lyderiai ragino melstis už karo aukas, už taiką, reikšdami viltį dėl greitesnės šios dramos atomazgos ir kuo mažesnių kančių, kviesdami teikti paramą nukentėjusiems civiliams gyventojams.
Popiežius Jonas Paulius II, kuris griežtai prieštaravo didelių nuostolių pareikalavusiam Irako puolimui, tuo nusipelnydamas ypatingą pagarbą ne tik Vakarų pasaulyje, bet musulmonų šalyse, vykstant kovoms toliau reiškia susirūpinimą dėl galimų globalinių karo pasekmių. Kovo 30 dieną susitikęs su maldininkais sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelas“ maldai Vatikano Šv.Petro aikštėje, jis pripažino, jog dabar pasaulis išgyvena akimirkas, kai „skausmingi ginkluoti momentai graso žmonijos vilčiai dėl geresnės ateities“. Jis kvietė tikinčiuosius melstis ir Dievo Motinai Marijai „už dabar vykstančių konfliktų aukas“, prašant „jos užtarimo dėl taikos Irake ir kitose pasaulio vietose“.
Prieš tai susitikęs su didžiausios musulmonų šalies Indonezijos (220 milijonų gyventojų, kurių 85 proc. – islamo išpažinėjai ir tik 12 proc. – krikščionys) katalikų vyskupais, Šventasis Tėvas reiškė susirūpinimą dėl karo Irake galimo neigiamo poveikio tarpreliginiams santykiams. Nors prasidėjus karui kol kas didesnių išpuolių prieš krikščionių mažumas nepastebėta, tačiau, kaip neseniai konstatavo Vatikano užsienio reikalų ministras arkivyskupas Žanas Luji Toranas, kai kurie arabų komentatoriai jau pradėjo aiškinti, kad invazija į Iraką – tai dar vienas krikščionių „kryžiaus žygis“ prieš musulmonus. „Tai, žinoma, tik propaganda, tačiau nesunku bus išprovokuoti tolesnius nesusipratimus“, - sakė arkivyskupas, pažymėdamas, kad tokiomis aplinkybėmis Vatikanas ir Popiežius „turi būti sąžinės balsas“, ginantis taikos, gyvybės ir žmogaus teisių vertybes.
Šventojo Sosto diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Vatikano atstovų pareiškimus prieš karą motyvavo ne kokie antiamerikietiški sentimentai – Šventasis Tėvas ir visa Katalikų Bažnyčia amerikiečius laiko „didžia tauta“ ir labai vertina amerikiečių katalikų socialinę veiklą, – tačiau nori priminti, kad visos problemos turi būti sprendžiamos pagal „tarptautinės teisės principus“. Arkivyskupas Ž.Toranas teigė, kad tarptautinė teisė pastaruoju metu yra pasiekusi tokią didelę pažangą, jog „mes iš esmės turime visas galimybes spręsti kontroversijas tarp tautų taikiu būdu“. Todėl pagrįstai galima kelti klausimą, ar Irako krizės atveju tikrai visos tarptautinės teisės galimybės buvo išsemtos.
Tai svarbios pastabos, nes, kaip viename susitikime balandžio pradžioje pažymėjo didžiausios arabų valstybės Egipto (65 mln. gyventojų) prezidentas Hosnis Mubarakas, vykstantis karas iškėlė daug klausimų Artimųjų Rytų visuomenėje dėl „tarptautinės kolektyvinio saugumo sistemos, kuriai atstovauja Jungtinių Tautų Organizacija, patikimumo“. Prezidentas H. Mubarakas, kuris laikomas vienu pagrindinių Vakarų sąjungininku, griežtai kovojantis prieš islamo ekstremizmą savo šalyje, pažymėjo, jog vis daugiau arabų dabar galvoja, kad Vašingtonas taiko Jungtinių Tautų atžvilgiu dvigubus standartus: reikalauja, kad Irakas vykdytų priimtas rezoliucijas dėl nusiginklavimo, tuo tarpu nuolaidžiauja Izraeliui, kuris atvirai ignoruoja Saugumo Tarybos rezoliucijas, reikalaujančias pasitraukti iš okupuotų palestiniečių teritorijų ir jose nestatyti žydų gyvenviečių.

Popiežiaus žodžiai išgirsti islamo pasaulyje

Egipto vadovas sakė, jog, nepaisant, kad ir kaip būtų vertinamas S.Huseino brutalumas ir bendradarbiavimas su islamo teroristais, tačiau dabar Irako kariuomenė, kovojanti su įsiveržusiomis amerikiečių ir britų karinėmis pajėgomis, iš esmės „gina savo tėvynę, šalies orumą ir nepriklausomybę“. Štai kodėl visose regiono šalyse stiprėja pasipiktinimas „Vakarų agresija prieš arabų valstybę“, kuris gali paskatinti naujus terorizmo proveržius. „Kada karas baigsis, jeigu jis iš viso baigsis, jo pasekmės gali būti baisios. Vietoje vieno Osamos bin Ladeno mes turėsime šimtą bin ladenų“, - perspėjo prezidentas H.Mubarakas.
Todėl yra reikšmingi Šventojo Tėvo žodžiai, kovo 29 dieną pasakyti „ad limina“ vizitu atvykusiems Indonezijos vyskupams: „Neleiskime, kad (dėl karo Irake įvykusi) žmogiškoji tragedija taptų ir religine tragedija“. Negalima leisti, kad pasaulis būtų supriešintas pagal išpažįstamas religijas. „Aš noriu jus padrąsinti, kad šiuo sunkiu momentu jūs drauge dirbtumėte kaip broliai, siekiantys taikos, - kalbėjo popiežius Jonas Paulius II Indonezijos, kuri jau yra patyrusi ne vieną prievartos aktą, sąlygotą religinės neapykantos, vyskupams. – Reikia veikti kartu su visų religijų tikinčiaisiais ir visais geros valios žmonėmis, kad būtų užtikrintas tarpusavio supratimas, solidarumas ir bendradarbiavimas“.
Ir šie geranoriški Šventojo Tėvo žodžiai nelieka neišgirsti islamo pasaulyje. Vienas autoritetingiausių musulmonų dvasinių lyderių Libano šiitų imamas Mahamedas Hasanas Al Aminas kovo pabaigoje duotame interviu žiniasklaidai pabrėžė, jog tai, ką pastaruoju metu yra pasakęs ir padaręs popiežius Jonas Paulius II, nepalieka jokio pagrindo „baimei ar idėjai dėl religijų karo“ Irako krizės akivaizdoje. „Aš nedvejodamas galiu pabrėžti istorinę vertę to, ką yra pasakęs Popiežius, - sakė M. Al Aminas, vienas atstovų šeimų, kurios save kildina iš pranašo Mohamedo palikuonių. – Istorinę, nes jo žodžiai turi vertę ne tik krikščionybei, bet visai žmonijai. Jo žodžiai padeda mums suprasti, kad visų monoteistinių religijų šventieji tekstai yra grindžiami meile“.
(Beje Irako musulmonų šiitų dvasinis vadovas ajatola Alis Sistanis balandžio pradžioje paskelbė religinį dekretą, kuriuo paragino savo tikinčiuosius nebesipriešinti JAV karinėms pajėgoms. Šiitai sudaro Irako musulmonų daugumą, tačiau S.Huseino valdančiojoje grupuotėje beveik nedalyvavo.)

Vyskupų moraliniai vertinimai

Tuo tarpu Irako krikščionių ganytojai kovo pabaigoje padarė dar vieną pareiškimą, reikalaudami nutraukti kovas ir suteikti humanitarinę paramą civiliams gyventojams. Kaip Vatikano radijui pranešė Bagdado chaldėjų katalikų vyskupas augziliaras Šlemonas Vardunis, krikščionių vyskupai minėtą pareiškimą pasirašė susirinkę į šalies sostinę, kur padėtis nuolat blogėjo dėl nepertraukiamų JAV vadovaujamos koalicijos bombardavimų. „Reikalaudami nutraukti ugnį mes esame vieningi su broliais musulmonais, - kovo 29 dieną sakė vyskupas Š.Vardunis. – Padėtis blogėja, stiprėja baimė, nes bombardavimai nesustoja nei dieną, nei naktį“.
Be katalikų vyskupų, pareiškimą taip pat pasirašė Rytų Asiriečių Bažnyčios, Sirų Apaštalinės Bažnyčios, Antijochijos Stačiatikių Bažnyčios ir Armėnų Apaštalinės Bažnyčios dvasiniai vadovai. Pažymėjęs didėjantį civilių aukų skaičių, vyskupas Š.Vardunis skundėsi, kad agresoriai „negerbia nei žmogiškųjų, nei pilietinių teisių. Pats karas yra žmogaus teisių pažeidimas. Kieno vardu jie tai daro? JT Saugumo Taryba turi priimti sprendimus, o ne atskiros valstybės. Aš noriu pasakyti, kad mūsų vaikai šaukiasi dangaus, mūsų moterys, mūsų jaunimas, mūsų seneliai meldžia gerąjį Dievą taikos. Taikos, o ne karo“.
Kovo pabaigoje Europos Sąjungos katalikų vyskupų atstovai taip pat paskelbė gana nuosaikų pareiškimą, raginantį visas religines bendruomenes padėti užbaigti karą Irake. „Tai nėra konfliktas tarp religijų, ir Dievo vardas neturi būti minimas siekiant pateisinti karą ar prievartą, - sakoma Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pareiškime. – Susidariusi padėtis stiprina mūsų įsitikinimą, kad pasauliui reikalinga globalinio valdymo sistema, įgalinanti palaikyti tvirtą taiką, ir joje Jungtinių Tautų Organizacijai turi vaidinti pagrindinį vaidmenį“.
Dokumente taip pat teigiama, kad Europos vyskupai, melsdami „taikos ir teisingumo“ Irako krizės atveju, taip pat yra įsitikinę, jog būtina atstatyti „abipuse pagarba paremtus gerus santykius“ tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kaip žinoma, šie santykiai gerokai atšalo dėl Irako krizės, nes pagrindinės ES valstybės – Prancūzija ir Vokietija – kategoriškai pasisakė prieš karinius veiksmus. Vyskupų komisija pabrėžė, kad krikščionys, žydai ir musulmonai turi „solidariai darbuotis“, siekiant užbaigti Irako konfliktą.
„Mes sveikiname Europos Sąjungos pasiryžimą suteikti humanitarinę paramą Irako žmonėms. Tokia pagalba karo aukoms yra svarbus žingsnis į teisingą tvarką regione, - rašoma COMECE pareiškime. – Mes taip pat raginame Europos Sąjungą kartu su jos partneriais tarptautinėje bendrijoje padvigubinti pastangas, ieškant ilgalaikio konflikto tarp Izraelio ir palestiniečių sprendimo. Kaip žinoma, pagrindiniai veikėjai šia kryptimi yra vadinamasis „kvartetas“: Europos Sąjunga, JAV, Jungtinės Tautos ir Rusija. Ganytojai pabrėžė, kad, rodydama didesnį aktyvumą, Europos Sąjunga galėtų „reikšmingai prisidėti prie taikos ir teisingumo įtvirtinimo dabartiniu metu“.
Lenkijos episkopatas buvo vienas iš nedaugelio Europoje, nepareiškęs bendros nuostatos dėl Irako konflikto, ir, kaip parodė atskirų ganytojų pasisakymai, jų nuomonės gana įvairios. Pagal katalikų žinių agentūros CNS parengtą santrauką, Krokuvos arkivyskupas kardinolas Francišekas Macharskis pažymėjo, jog, nepaisant terorizmo grėsmės, „karas negali būti priemonė taikai pasiekti. Mes turime gintis nuo tokio neapykantos ir barbariškumo proveržio, kuris yra labiau užkrečiantis nei epidemija“. Kardinolas Lenkijos katalikų žiniasklaidai sakė, kad jis dabar „nemato prasmės ką nors kaltinti dėl karo Irake“, tačiau yra įsitikinęs, jog „niekas neturi likti abejingas“ dėl vykstančio konflikto.
Tačiau Liublino arkivyskupas Juzefas Zycinskis (nors pažymėjo, kad katalikai negali idealizuoti karo) sakė, kad Irako diktatoriaus S.Huseino elgesys įrodė, jog būtų apgaulinga tikėtis taikaus sprendimo. „Mes turėtume savęs paklausti, ar abejingumas yra aukščiausia vertybė tarptautiniuose santykiuose, - sakė ganytojas. – Kokia nauda iš to, kad daugelis šalių žinojo apie vykusią dramą Kambodžioje, bet liko abejingos? Tai svarstydamas, aš suprantu motyvus, kuriais vadovavosi amerikiečiai (pradėdami karą Irake), ir tą nuostatą, kurią pareiškė JAV sąjungininkai“.
Tuo tarpu Sosnovieco vyskupas Adamas Smigielskis sakė, jog karas Irake „nevertas civilizuoto žmogiškumo“ ir tik parodo „didžiąsias ambicijas šio pasaulio galingųjų, kurių interesai nėra susieti su visos žmonijos gerove“. Krokuvos teologijos akademijos rektorius vyskupas Tadeušas Pieroniekas pažymėjo, jog tautos išrinkti politikai yra įpareigoti spręsti, kaip apsiginti nuo iškilusios grėsmės. „Moraliniu požiūriu net vieno žmogaus žūtis yra blogis, - sakė vyskupas. – Tačiau jeigu yra iškilusi reali masinio naikinimo ginklo grėsmė ir jeigu tas ginklas yra rankose žmonių, kurie jį jau panaudojo (Irako režimas cheminį ginklą yra naudojęs kovose prieš Iraną ir prieš kurdus – M.B.), tai ši grėsmė liečia mus visus“.

Rūpinimasis karių sielovada

Be karo Irake moralinių vertinimų, tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje vyrauja maldos ir konflikto aukų, kariuomenės kapelionų darbo, taip pat humanitarinės paramos teikimo nukentėjusiesiems temos. Kaip interviu Italijos katalikų dienraščiui „Avvenire“ sakė JAV sostinės Vašingtono katalikų arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas, jo diecezijos ir visi Amerikos tikintieji meldžiasi, kad karas būtų kuo trumpesnis ir atneštų kuo mažiau kančių. „Prasidėjus karui mes, vyskupai, šia intencija surengėme pamaldas visoje šalyje ir kiekviena proga prašome bendruomenę įsitraukti į nuolatinį maldos budėjimą, – kalbėjo kardinolas. – Mes meldžiamės už išgelbėjimą ir sveikatą mūsų vyrų ir moterų, vilkinčių uniformas, taip pat už nekaltų irakiečių gyvybę“.
Ganytojas taip pat pastebėjo, kad JAV Katalikų Bažnyčios vadovai visais įmanomais būdais stengiasi veikti vyriausybę, kad karinės operacijos metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas civilių gyventojų saugumui, kad būtų išvengta fatališkų klaidų. (Bombardavimų Bagdade metu porą kartų raketos sprogo ne kariniuose objektuose, bet turguje, gyvenamuosiuose kvartaluose, netgi gimdymo namuose, atnešant nemažas civilių aukas – M.B.). „Deja, karo aukų skaičius nuolat auga. Iš pradžių atrodė, kad jis bus minimalus, tačiau dabar aišku, kad žmogiškoji kaina bus aukšta“, - pripažino kardinolas T.Makarikas.
Kaip žinoma, JAV vyskupų konferencija prieštaravo karinių veiksmų Irake pradėjimui, pabrėždama, kad jie atneš dideles kančias ir neatitinka krikščioniškos gynybinio „teisingo karo“ doktrinos reikalavimų. Interviu kardinolas T.Makarikas pabrėžė, kad dabar vykstančios kovos nepakeitė ganytojų nuomonės: nors pagrindiniu pretekstu pradėti karą prieš Irako režimą prezidento Džordžo Bušo administracija nurodė masinio naikinimo ginklo klausimą, tačiau šio ginklo Irake iki šiol taip ir nesurasta. „Mes jaučiame, kad Irakas nepasakė visos tiesos apie masinio naikinimo ginklus, tačiau neturime pakankamai faktų sakyti, kad tai (vykstanti karinė operacija) yra vienintelis būdas jį nuginkluoti“, - pastebėjo ganytojas.
Jis taip pat pripažino, kad karo vertinimuose rimta „moralinė dilema“ yra tas faktas, jog trečdalis Jungtinių Valstijų karių yra katalikai. „Kaip tik dėl to vyskupų konferencija yra labai atsargi, kad jų dalyvavimas nebūtų vertinamas kaip nemoralus, - sakė Vašingtono kardinolas. – Juk mes nežinome visų faktų, kurie atvedė į konfliktą, pagaliau tarnaujantys jauni žmonės neturi sprendimų galios“.
JAV katalikiškoje spaudoje pasirodžiusiuose pranešimuose iš karo Irake cituojami kapelionų pasakojimai, jog yra padidėjęs karių pamaldumas, daugelis nori atlikti išpažintį, gausiai dalyvauja šv.Mišiose, po kurių kalba rožinį, jeigu tam yra laiko. „Gavėnia kovojantiems vyrams ir moterims taip pat yra Gavėnia. Penktadieniais jie eina Kryžiaus kelią“, - rašo katalikų laikraščio „National Catholic Register“ korespondentas. Jam kapelionai pasakojo, jog kai kuriems kariams prasidėjęs karas netgi padėjo surasti kelią į Dievą. Jie prašosi būti pakrikštijami, gauti Sutvirtinimo sakramentą, tie, kurių santuokos iki šiol neturėjo bažnytinio palaiminimo, nori jį gauti. „Toks karių dvasinis atgimimas yra tikras Dievo darbo slėpinys“, - korespondentui sakė vienas kapelionas.
Dar prieš karo pradžią buvo pranešta, kad anoniminiai geradariai kiekvienam Jungtinių Valstijų kariuomenėje tarnaujančiam katalikui, kurie buvo dislokuoti Persų įlankos regione, parengė specialius „dvasinius paketus“. Šiuose paketuose yra Naujasis Testamentas, rankų darbo rožinys, katalikiška maldaknygė, medalikėlis ir kryželis, taip pat du šventi paveikslėliai. Paketus kariams veltui dalija „Catholics in Military“ organizacija, kurios uždavinys – stiprinti karinėse pajėgose tarnaujančių katalikų šeimas, skatinti dvasinius pašaukimus ir remti vyskupus, kurie leidžia savo kunigus ir seminaristus tarnauti kapelionais JAV kariuomenės ordinariate.

Humanitarinės paramos prioritetai

Tuo tarp Irako „Caritas“, kitos krikščioniškos humanitarinės organizacijos Bagdade, Basroje, Mosule, kur vyksta didžiausios kovos, stengiasi padėti sužeistiems civiliams gyventojams tiesiog gatvėse, gabena juos į ligonines, rūpinasi maisto, medikamentų ir geriamo vandens tiekimu. Ypač sudėtinga situacija susidarė britų kariuomenės apgultame Irako antrame pagal dydį Basros mieste, kurio 1,5 milijono gyventojų jau beveik dvi savaites gyvena be elektros, todėl neveikia vandens valymo įrenginiai. Basros chaldėjų katalikų arkivyskupas Džibrailas Kasabas kreipėsi į „Caritas Internationalis“ skubiai suteikti medikamentų ir vandens valymo priemonių (chlorino tablečių), nes dėl nešvaraus vandens vartojimo iškilo epidemijų pavojus, ypač tarp vaikų.
Visas šias priemones į Bagdadą bei į Basrą nusiuntė tradiciniai Irako „Caritas“ partneriai Jordanijoje, kurios sostinėje Amane buvo įrengtas tarptautinis krikščioniškų humanitarinių organizacijų centras. Jordanijos „Caritas“ taip pat suteikia paramą čia jau gyvenančių apie 300 tūkstančių irakiečių pabėgėlių. Pranešama, kad iš Amano į bombarduojamą Bagdadą išvyko dvi Motinos Teresės meilės misionierių kongregacijos narės, kurios prisijungs prie kitų keturių seserų, likusių Irako sostinėje prižiūrėti neįgalių našlaičių prieglaudą. Vienuolijos generalinė vyresnioji sesuo Nirmala palaiko telefoninį ryšį su prasidėjus karui nepanorusioms iš Bagdado išvykti meilės misionierėmis, kurios rūpinasi 24 invalidais vaikais, jaunesniais nei dvylikos metų.
Pagal Italijos katalikų žinių agentūros SIR pateiktą informaciją, kol kas Irake veikia visi keturiolika „Caritas“ centrų, su kuriais palaikomas ryšys. (Šį ryšį palaikyti, ypač Bagdade, nėra paprasta, nes per bombardavimus sunaikinta daugelis komunikacijos įstaigų.) Juose dirbantys 134 etatiniai darbuotojai ir 120 savanorių suteikia paramą 260 tūkst. žmonių. Ypatingą medicininę paramą ir materialinę globą gauna vaikai iki penkerių metų amžiaus, taip pat nėščios ir kūdikius maitinančios moterys.
Kaip anksčiau pabrėžė Irako krikščionių vyskupai, karo metu, nepaisant visų pavojų, maldos namai ir kiti bažnytiniai pastatai liks atidaryti, nes gali pasitarnauti kaip prieglaudos ir slėptuvės civiliams gyventojams. Balandžio pradžioje buvo pranešta, kad šiuose pastatuose prieglobstį jau rado apie dešimt tūkstančių žmonių. Jiems išlaikyti, taip pat kitai paramai karą kenčiantiems žmonėms „Caritas Internationalis“ išskyrė papildomai dar 8,5 milijonų eurų. Karui užsitęsus, Irako „Caritas“ trijų mėnesių laikotarpiui parengė humanitarinės paramos programą, kurioje prioritetas teikiamas sužeistiesiems gydyti, maistui ir geriamam vandeniui tiekti, taip pat rūpinimasis vaikais. Didžiausią paramą Irako ir Jordanijos „Caritas“ suteikia JAV, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos katalikiškos organizacijos.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"