Žvelgiant
pro rožinius akinius
Premjeras pateikė Seimui ir tautai
dvyliktosios Vyriausybės veiklos ataskaitą, pompastiškai pavadintą
Valstybės pažangai, visuomenės darnai, žmogaus gerovei. Ataskaita
primena sovietinių pirmųjų partijos sekretorių pagyras pačiam
sau ir šlovingajai partijai. Aiškiai leista suprasti, jog tiktai
Didžiojo Gelbėtojo ir jo partijos dėka Lietuvos žmonės ėmė gyventi
sočiai ir pasiturinčiai. Pagalvokite patys. Buvo sukurta 64 tūkstančiai
darbo vietų. Taip pat buvo siekiama pagerinti pensininkų materialinę
padėtį. Iš tiesų ne juokas, nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios
bazinė pensija išaugo iki 147 litų, o vidutinė senatvės pensija
per metus padidėjo penkiais procentais. 2002 metais nuo balandžio
1-osios 36 litais padidintas neapmokestinamųjų pajamų minimumas.
Žodžiu, visose srityse ekonomikoje, pramonėje, žemės ūkyje,
teisėsaugoje ir teisėtvarkoje, švietime, transporte, sveikatos
apsaugoje vien tik laimėjimai.
Premjeras ir valdančiosios partijos vadovas, rožinėmis spalvomis
nupiešęs Vyriausybės darbą, kažkodėl nieko nekalbėjo apie jo paties
ir partiečių pažadus, dosniai dalytus prieš Seimo rinkimus. Matyt,
ima pavyzdį iš Prezidento, kuris aiškiai pasakė, jog rinkimų kampanija
baigėsi ir reikia pamiršti duotus pažadus. Kita vertus, socialdemokratai
dar tada, kai buvo LKP, LDDP, išmoko to amato žadėti. Premjero
ataskaitoje kažkodėl neužsiminta apie šešėlinę ekonomiką. Štai
kur būtų Sodros biudžeto papildymas ir nereikėtų nuolat verkšlenti.
Neatrodo, kad Premjeras ir jo patarėjai nieko nežino apie šešėlinę
ekonomiką, darančią daugiausia žalos valstybei ir žmonėms. Kaip
teigė socialinių mokslų daktaras Vytautas Ramanauskas, nuostoliai,
kuriuos patiria valstybė ir visuomenė dėl šešėlinės ekonomikos,
siekia keliolika milijardų litų kasmet. V.Ramanausko nuomone,
šiuos milžiniškus nuostolius visiškai pagrįstai galime laikyti
blogų įstatymų rezultatu. Kaip tik į tai Vyriausybės vadovas ir
turėjo atkreipti dėmesį savo ataskaitoje. Tačiau to nepadarė.
Ir galima suprasti kodėl. Juk šioje juodoje ekonomikoje sukasi
nemažai aukštų valdininkų. Kaip ir kontrabandoje, korupcijoje,
neteisėtame turto pasisavinime. Visiems aišku, kad didžiausius
ekonominius nusikaltimas daro ne žmonės iš gatvės, o užimantys
aukštus valstybės bei ūkinius postus. O kas juos užima aiškinti
nereikia.