Ieškant ateities politikoje
Nešvarus verslas?
Lietuvoje politika stipriai veikia
daugelį piliečių. Ypač tuos, kurie, be ypatingo sugebėjimo, politiką,
kaip nesunkiai pelnomą duoną, pasirinko pagrindiniu užsiėmimu.
Ji veikia, žinoma, ir tuos, kurie yra verčiami su ja palaikyti
ryšius. Juk gauti padoresnę tarnybą ar darbą yra politika. Geresnis
sklypas Vilniuje ar Kaune už žemoką kainą taip pat įsigyjamas
politikuojant. Net ir didesni kyšiai būna politikos įtakoje. Tačiau
ji, politika, kartais virsta žarijomis, stumdomomis nuogomis rankomis,
nes žarsteklius susiranda tik gabiausieji ir sumaniausieji. Kiti
nusisvilina pirštus.
Moksliškai apibūdinta politika - valstybės tvarkymo teorija ir
praktika - sudaro ramų, nekaltą įspūdį kaip, pavyzdžiui matematika
ar medicina. Tačiau savo nekaltumo politika nė viename krašte
nėra visiškai išlaikiusi. Kur vyrauja diktatoriai, ten jos vardu
laisvai gali siausti įvairios niekšybės. Demokratijos kraštuose,
net subrendusios demokratijos, taip pat reikia atidžiai budėti,
kad politikos iš kelio neišvestų pseudopolitikai. Niekingų veiksmų,
vykdomų už nepermatomos politikos skraistės, pasitaiko Anglijoje,
Prancūzijoje, JAV ir kituose senos demokratijos kraštuose. Tačiau
ten jie dažnokai lieka pastebėti ir atlyginti. Dėl šių ydų politika
kai kada laikoma nešvariu verslu ir nepribrendusiose šalyse
net dori politikai pagarbos nesusilaukia. Tik išrinkti aukštoms
pareigoms jie pajaučia savo reikšmę, nors ir tada, juos gerbiant,
yra daug veidmainiškumo.
Gražios ir negražios
žinios
Lietuva, demokratinė respublika,
šiandien dar keliauja siūbuojančiais tiltais. Normalioje demokratinėje
aplinkoje negali būti tiek moralinių ir materialinių apgavysčių,
vykdomų politikos vardu, kiek jų yra Lietuvoje. Kyšiai, reketas,
vagystės, nužudymai, savižudybės, apiplėšimai nekuria normalaus
gyvenimo įvaizdžio. Tinkamai nedirba teisėsauga, blogai veikia
Lietuvos teismai, iki įsisenėjimo tyčia vilkindami kai kurias
bylas. Oficialiai krašto administraciją vadiname demokratine,
bet iš tikrųjų ji yra agurkinių ar kitokių daržovinių bei
pramoninių turtuolių diktatūra.
Atrodo, kad ir žmonės yra pasimetę. Pusė jų nežino, ko nori. Blaškosi
užsienyje, vieni ten ramiai dirba, bandydami Lietuvon grįžę geriau
įsikurti, kiti, deja, plėšikaudami bei finansinėmis machinacijomis
laužydami tų šalių įstatymus, eina parazitiniu gyvenimo keliu
ir net didžiuojasi kenkdami visuomenei. Tiek daug dykaduonių ir
visuomenės atmatų, kurių valstybės teisėsauga nepajėgia išvalyti,
nėra nė vienoje žinomesnėje Europos demokratijoje. Tik iš Sovietų
Sąjungos atskilusiuose kraštuose vyrauja netvarka ir skurdas.
Todėl į tas šalis žiūrima iš aukšto bei su pasigailėjimu ir pasibaisėjimu.
Kovo 11 dieną nustebino CNN pranešimas JAV televizijos žiniose:
Šiandien sukanka trylika metų, kai Lietuva pirmoji paliko Sovietų
Sąjungą. Pranešimu didžiavausi. Tačiau prisiminiau kitą, prieš
savaitę girdėtą, žinią: Vašingtono valstijoje suimta dešimt finansinių
aferistų, daugiausia Lietuvos piliečių. O štai dabar vėl nauja
žinia: Milane lietuviai apgaudinėjo prestižinius madų salonus.
Pasaulis lietuviams apgavikams gerai pažįstamas
Atsakomybės jausmas tėvynei
ir tautai
Penkerius metus prezidentas Valdas
Adamkus bandė vesti šalį iš klampių durpynų į sausesnes lankas.
Šioje srityje jis pasiekė mažokai. Praraja tarp skurstančių ir
kapitalistų, daugiausia politikos pagamintų, nesumažėjo. Kosmopolitizmo
piršimas, tautiškumo ir patriotizmo ignoravimas sumažino tautos
savigarbą. Nesvarbu, jei kas vagia, sukčiauja, apgaudinėja. Jis
mat eina savo keliu, yra kosmopolitas. Juk tautos ryšiai, panašūs
į šeimos ryšius, nesaisto. Nesvarbus buvo ir auklėjimas mokyklose,
nes elgesio normos būdavo iš gatvės. Moralę kiekvienas pats sau
pasirinkdavo.
Ar tai yra buvusio krašto vadovo V.Adamkaus palikimas? Ar tik
jo vieno? Tai ne asmeniška žymė. Tai tik jo prezidentavimą atlydėjęs
pėdsakas, kaip liks ir gerieji ženklai, pakvietimai į NATO ir
ES. Kartu su juo šias blogas ir geras žymes kūrė Seimas, Vyriausybė,
visa administracija ir visuomenė. Kiek lėmė V.Adamkaus dėmesys
ir pastangos, kiek dėmesio ir pastangų stigo?
Šiose kalbose apie ydas buvo pamiršti dorieji gyventojai. Suprantame,
kad jų yra daug, daug daugiau nei tų, kurie kuria blogą Lietuvos
bei lietuvių įvaizdį. Dori valstybės žmonės neturi būti pamiršti.
Bet pilietinis ir tautinis sveikatingumas yra būtinybė, o ne nuopelnas.
Niekas medalių neskirsto už tai, kad žmonės yra normalūs.
Naujasis Prezidentas prieš savo išrinkimą daug prižadėjo ir -
labai džiugu - tų pažadų neišsigynė. Inauguracijos kalbose jis
pabrėžė atsakomybės jausmą tėvynei ir tautai, pagarbą ir dėkingumą
visiems, kurių meile, auka ir darbu yra gyva Lietuva. Jis ragino
vadovus tapti veiksminga atspara dorovinio nihilizmo propagandai,
kuri agresyviai braunasi į mūsų gyvenimą ir žaloja jaunimą.
Tai ko daugiau reikia? Priešrinkiminiuose pažaduose Rolandas Paksas
taip pat sakė panaikinsiąs skurdą, Lietuvoje atstatysiąs tvarką.
O inauguracijos kalbose savo pažadų nekeičia. Jaunas, energingas
Lietuvos Prezidentas mato,ko Lietuvai stinga, tiesiu žodžiu ryžtasi
to siekti ir pasiekti.
Ar nustebs pasaulis Lietuvos laimėjimais? Tegul prezidentas R.Paksas
dirba, aukojasi, tegul buria, o mes stebėsime ir už laimėjimus
entuziastingai sveikinsime bei žiūrėsime, kurie pažadai jau tesėti,
kurie dar laukia dėmesio. (Visas priešrinkiminių pažadų sąrašas
yra paskelbtas Tėviškės žiburiuose, 2003 03 11.)
Vytautas Volertas
Delran, JAV
© 2003 "XXI amžius"