Atnaujintas 2003 m. balandžio 11 d.
Nr.29
(1133)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Mums rašo
Lietuva
Pasaulis



PRIEDAI


(atnaujinta)


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kaip agituojant už Europą neperlenkti lazdos

Šiame numeryje:

Jėzaus mirtis mus įkvepia mirti sau

Lietuvai tikrai reikia dešiniosios krypties dienraščio

Bagdadas jau be Sadamo Huseino

Vladas Gaidys

Iki referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje liko keturios savaitės, bet jos prilygsta pusei metų ramaus gyvenimo, sako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktorius dr. Vladas Gaidys. “XXI amžiui” jis aiškina, kokie veiksniai bei aplinkybės gali nusverti referendumo rezultatus į vieną ar kitą pusę.

Kaip apibūdintumėte dabartines Lietuvos piliečių nuotaikas: ar dėl stojimo į ES jiems viskas aišku, ar dar likę nemaža sumaišties ir baimės?
Žiūrint istoriškai, bent jau nuo 1992 metų, kai pirmą kartą matavome požiūrį į Europos Sąjungą, buvo visko. 1992 metais – pernelyg daug naivaus optimizmo, kad ten viskas automatiškai bus labai gerai – visi gyvens laimingai ir pasiturinčiai, bet tada pati ES atrodė dar nerealiai toli. Tuo metu už narystę ES pasisakė 63 proc. ir tik 4 proc. prieš. Estijoje ir Latvijoje taip pat buvo maždaug tokie pat duomenys.


Bažnyčios gyvenimo centras

Didįjį ketvirtadienį paskelbiama nauja enciklika

Ateinantis Didysis ketvirtadienis, balandžio 17 diena, taps ypatinga data popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatui: tą dieną, kai Bažnyčios liturgijoje tradiciškai minimas Kunigystės ir Švenčiausiojo Sakramento įsteigimas Paskutinės vakarienės metu, Šventasis Tėvas pasirašys ir paskelbs savo keturioliktąją encikliką, kuri bus kaip tik skirta mokymui apie Eucharistiją. Šia enciklika, apie kurios rengimą Vatikane jau buvo kalbama kelis pastaruosius mėnesius, taip pat bus prisimintos kitos žymios Eucharistijai skirtos popiežiaus Leono XIII enciklikos „Mirae caritatis“ paskelbimo 100-osios metinės.
Apie naujosios enciklikos paskelbimą Popiežius pranešė ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį, kovo 31 dieną, susitikęs su maldininkais Šv. Petro aikštėje šventadienio vidurdienio „Viešpaties angelas“ maldai. „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, - priminė jis Evangelijos žodžius. – Visa tai įvyko Golgotos aukoje: Kristus mirė ir prisikėlė už mus, savo krauju užantspauduodamas naująją ir galutinę sandorą su žmonija. Eucharistijos sakramentas yra amžinas šios aukščiausios aukos atminimas. Jame Jėzus, Gyvenimo duona ir tikroji „mana“, palaiko tikinčiuosius kelionėje per istorijos „dykumą“ „pažadėtosios žemės“ Danguje link“.


Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Klaida būtų atsisakyti saugių namų

Jau laikas suvokti, kad Lietuva praktiškai neturi jokio kito pasirinkimo. Kai kurie balsai, kaip paprastai iš „artimojo užsienio“ ar to paties „užsienio“ paraginti, siūlo neskubėti stoti nei į NATO, nei į Europos Sąjungą, palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis Slovėnijai, Slovakijai ar kuriai kitai šaliai. Tai perspėjimas, kad išvengtume žiauraus „išnaudotojų kapitalistų jungo“. Baltijos šalys dar nepamiršo 1940 metų „išvaduotojų“. Dabar tai daroma pagal to paties „vaduotojų centro“ perrašytą scenarijų. Pakeista frazeologija, tikslai – tie patys. Primygtinai siūloma pirma sustiprėti patiems ir tik tada, kai jau būsime ekonomiškai stiprūs, kai pasivysime, o gal ir pralenksime tokias šalis kaip Danija ar Belgija, kai pajėgsime apsiginti nuo priešų (pašnabždom senu papratimu dar priduriama „nuo Amerikos imperialistų“ arba „nuo Europos kapitalistų“), štai tada ir apsispręsime.


Seno stiliaus kaltinimai

Prieš porą savaičių tą pačią dieną net du laikraščiai karingai puolė Uliūnų parapijos kleboną kun. Algimantą Keiną. Štai kokios skambios laikraščių antraštės: „Uliūnų klebonas rengia konkursą bažnyčios aukotojams“ (Zina Paškevičienė. Atviras laiškas. Lietuvos žinios, 2003 03 22). „Skandalą bažnyčioje užbaigė policija“ (Gertrūda Rinkūnienė. Panevėžio balsas, 2003 03 22).
Pabandysiu atsakyti į „Lietuvos žinių“ užsipuolimus. Panevėžiečiai šioje sutartinėje groja antruoju smuiku.
Pastaraisiais metais vėl prasidėjo puolimai prieš Bažnyčią. Turbūt tai atlyginimas kai kuriems kunigams, kurie pirmaisiais laisvės metais kvietė komunistams dovanoti, nekeršyti, atleisti. Tiesą pasakius, tada ir dabar esą nėra Lietuvoje nusikaltėlių, vykdžiusių tautos genocidą. Yra tik baisūs nusikaltimai. Tuomet ir dabar niekas nekeršijo Lietuvoje. Taigi veltui kvietė dovanoti. Tauta dovanojo, o nusikaltimai vykdomi toliau.


Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

Kovo 4 dieną Vilniaus universitete vyko mokslinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-mečiui paminėti.
Dr.Arūnas Streikus joje apžvelgė paskutinį sovietų valdžios gyvavimo Lietuvoje dešimtmetį. Šiuo laikotarpiu SSRS ir Šventojo Sosto santykiai buvo ypač įtempti, o aukščiausioji sovietų valdžia Maskvoje nespėjo tvirtinti prieš Vatikaną nukreiptų dezinformacijos kampanijų planų. Išlikę KGB dokumentai liudija, kad 1988 metų pabaigoje – 1989 metų pradžioje Maskva dažnai naudojosi ir KGB padalinio Lietuvoje operatyvinėmis galimybėmis daryti spaudimą Vatikanui, kad šis paremtų Sovietų Sąjungos iniciatyvas tarptautinėje arenoje, apribotų Katalikų Bažnyčios paramą tautinio išsivadavimo sąjūdžiui Lietuvoje.


Klano metastazės

Daugelis dar pamena, kaip Atgimimo aušrai brėkštant, kai Lietuvoje dar viešpatavo gūdi vietinės komunistinės nomenklatūros naktis, Rusijos laikraščiai buvo grobstyte grobstomi. Iš pat ankstyvo ryto prie spaudos kioskų net eilės būriavosi. Tarsi majonezo ar žirnelių „išmetus“. Mat Maskvos spauda jau drąsiai rašė ne tik apie baisius stalinizmo nusikaltimus, bet ir apie supuvusią, perdėm apsivogusią komunistinę valdžią. Tada kai kuriuose vadinamųjų profsąjungų klubuose būsimojo Sąjūdžio veikėjų iniciatyva buvo pademonstruotas garsaus rusų kino režisieriaus Stanislavo Govoruchino dokumentinis filmas „Taip gyventi negalima“. Filme buvo įtikinamai parodytas visas valdančiosios komunistų partijos viršūnių degradavimas. Neseniai S.Govoruchinas, dabar Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, paklaustas, kodėl šio filmo autorius, būdamas Dūmos nariu, nieko konkretaus nepadarė, atsakė: „Todėl, kad jėga, prieš kurią mes kovojome, nepajudinama“. Ir čia pat įvardijo: „Ta jėga - partinė nomenklatūra“. Pasak režisieriaus, tiktai pačių primityviausių ir nieko nesuvokiančių žmonių nuomone, Rusija yra demokratinė valstybė. O iš tiesų valdžioje tebėra tie patys komunistai. Beje, blogiausia jų dalis - chameleonai, kurie spėjo net po kelis kartus persidažyti. Po 1991 metų visi SSKP sričių sekretoriai, įmonių ir gamyklų direktoriai faktiškai privatizavo viską, ką valdė. Tokie kaip turkmėnbaši (Turkmėnijos prezidentas Nijazovas - P.K.) privatizavo ištisas valstybes. Bet kovoti su jais buvo beviltiška. „Mat esmė ta, kad ir burnos atverti nebuvo galima. Kai man sakė: „Tu kėsiniesi į demokratiją!“, atsakydavau: „Aš kėsinuosi į komunistų valdžią“. Jie man aiškindavo ir tebeaiškina iki šiol, kad jie jau nebe obkomų ar CK sekretoriai, o demokratai“, - teigė S.Govoruchinas.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

Asyžius

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Į turistinę apžvalginę pažintinę piligrimų kelionę į LENKIJĄ gegužės 22-25 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Krokuva – druskos kasykla Veličkoje – Jėzaus Kristaus Gailestingumo šventovė Lagievnikuose – Vilnius.

Kelionės kaina – 200 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija