XXI amžius

Šv.Mišios „Prisikėlusiai tėvynei“

Knygos „Prisikėlusiai tėvynei“ viršelio fragmentas

Kiekvienam katalikui visų didžiausia, privaloma sekmadieninė malda – šv.Mišių liturgija. Ji visais laikais įkvėpdavo didžiuosius muzikos kūrėjus neprilygstamos vertės kūrybai. Didingas koncertines mišias kūrė žinomi kompozitoriai: J.S.Bachas, V.A.Mocartas (jo „Requiem“ pripažinta šio genijaus kūrybos viršūne), L.van Bethovenas, F.Šubertas, J.Bramsas, Dž.Verdis. Prieš jų meninę jėgą neatsilaikė net nuožmusis ateizmas.
Pirmąsias lietuviškas mišias, dedikuotas Antanui Strazdui, sukūrė vargonininkas, pedagogas Juozas Kalvaitis (1842-1900). Kiti lietuvių kompozitoriai, kūrę mišias arba atskiras jų dalis, yra šie: J.Naujalis, Č.Sasnauskas („Requiem“ – žymiausias jo kūrybos vaisius), J.Dambrauskas, P.Šližys, J. Miškinis, V.Bartulis, K.M.Čiurlionis, S.Šimkus, A.Mikulskis. Jaunieji mūsų laikų kūrėjai šv.Mišių sakralinę muziką bando rašyti kompiuteriais. Visi minėti kompozitoriai mišias kūrė kanoniškais lotyniškais arba verstais į lietuvių kalbą tekstais. Nors, atrodytų, yra nemažai šio žanro muzikos kūrinių, tačiau kardinolas J.A.Bačkis kartą yra apgailestavęs, kad trūksta liturginės muzikos.
Kauno tremtinių choro vadovas, pedagogas, poetas ir kompozitorius Antanas Paulavičius neseniai išleido mišias „Prisikėlusiai tėvynei“. Kitaip nei anksčiau minėtų kūrėjų, A.Paulavičiaus mišios yra sukurtos daugiausia jo paties originaliais poetiniais tekstais. Šioms mišioms kelią į Lietuvos bažnyčias ir koncertų sales vasario 7 dieną palaimino monsinjoras P.Tamulevičius.
Šis daugiabalsis lietuviškų mišių ciklas prasideda invokacija „Apšlakstyk, Viešpatie, mane“ („Asperge me“). Ji sukurta įspūdingu B.Braždžionio tekstu. „Atleisk man, Dieve“ („Kyrie eleison“) ir „Šlovė Viešpačiui“ („Gloria“) – skambūs, melodingi chorai, sukurti paties kompozitoriaus tekstais. Sujaudinta ir nužeminta širdimi poetas ir kompozitorius šlovina pasaulio Viešpatį, rūpintojėlių šalies Karalių:

Jei tu man, Dieve, neatleisi,
Kas pagailės, kas man atleis?
Kur nuodėmingas aš nueisiu,
Kur be Tavęs, kokiais keliais?
Parymai prie kelio, Dieve mano,
Rūpestėliais parymai (….).

Nuoširdžiu kuklumu jaudina „Aukojimo“ („Ofertorium“) muzika. Poetas aukojimui ant altoriaus atneša ne tik duoną ir vyną, bet ir mūsų tautos godas:

Dedu ant Viešpaties šventojo stalo,
Dedu tautos kraujuojančias žaizdas.
Priimki auką šią, Kristau Karaliau,
Išgirsk į dangų kylančias maldas.

„Šventas, šventas“(„Sanctus“) ir Dievo avinėli“ („Agnus Dei“ – tai maldingi chorai, parašyti kanoniškais, iš lotynų kalbos verstais tekstais. Gal autoriui derėjo ir šioms dalims parinkti savo poetinius žodžius. „Agnus Dei“ nuotaikai labai tiktų sutartinių inspiruotos vizijos. Priešpaskutinė mišių dalis „Tavęs ieškojau“ („Communio“) – tai jau kelias dešimtis metų išeivijoje ir tėvynėje plačiausiai skambanti giesmė, sukurta mišių autoriaus žodžiais. Į pasimetusio, nužeminto žmogaus šauksmą: Kur tu esi, o Viešpatie! – atsiliepia balsas:

Aš žvaigždėse, aš kiekvienoj planetoj,
Esu aš žemėj žydinčioj gyvoj.
Širdy aš išnešiotas, iškentėtas
Rūpintojėliais rymau Lietuvoj.

„Dėkoju, Dieve, Tau“ („Ite, Missa est“) – galinga šv.Mišių aukos kulminacija – padėka:
Už viską pasauly:

Už rytmečio saulę
Dėkoju, Dieve, Tau.
Dėkoju, Dieve, Tau.
Už Lietuvą – tėvynę motiną,
Skausmų ir ašarų prisotintą,
Dėkoju, Dieve, Tau.
Dėkoju, Dieve, Tau.

Poetė A.Gricienė yra rašiusi, kad kai A.Paulavičius kūrė šiuos žodžius, pats Dievas vedžiojo jo plunksną. Gal dėl poetiškų žodžių, dėl didingos, lengvai įsimenamos, į širdį smingančios melodijos ši daina-giesmė labai daug kartų skambėjo tremtinių dainų šventėse „Leiskit į tėvynę“. Ir 1994 metais, Pasaulio lietuvių dainų šventėje konkurso būdu patekę į šventės repertuarą, šios dainos žodžiai (muzika - išeivijos kompozitoriaus J.Govedo) geriausiai išreiškė lietuvių tautos padėka visatos Kūrėjui.
Minėtame leidinyje dar yra pateikta dešimt giesmių, sukurtų paties A.Paulavičiaus tekstais bei B.Brazdžionio, Lacrimos, A.Miškinio eilėmis. Sutikime, leidinio autorius savo žodžiu atlaiko poetinę konkurenciją. Nes kompozitoriaus melodijos lygios žodžiams, žodžiai – melodijoms.
Reikėtų mišias „Prisikėlusiai tėvynei“, šį taurų ir originalų poezijos bei muzikos kūrinį, tinkamai atlikti ir įamžinti kompaktinėje plokštelėje. Juk dabar tiek daug išleidžiama įvairiausių popmuzikos albumų. Grėsmingai, nesulaikomai mus užvaldo kosmopolitinė popkultūra. Pasakykite, ar išleista bent viena šv.Mišių muzikos kompaktinė plokštelė? O jų taip reikėtų, ypač tose bažnyčiose, kur nėra choro. Juk galėtų per šv.Mišių auką po bažnyčios skliautais aidėti lietuviški poetiški žodžiai bei maldingos melodijos.
Reikia pasidžiaugti leidinio meniniu apipavidalinimu. Čia dailininkės E.Jakubčionytės ir „Aušros“ spaustuvės neabejotinas nuopelnas. Šis A.Paulavičiaus leidinys galėtų tinkamai atstovauti Lietuvos religinei muzikai Dievo ir pasaulio tautų akivaizdoje.

Vytautas KAIRYS