Prisikėlimo bažnyčios likimas, užstrigęs prie dvasinio tautos atgimimo slenksčio

Svečiai apžvalgos aikštelėje ant paminklinės Prisikėlimo bažnyčios stogo

Parodos „Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“ atidaryme. Centre - vyskupas Eugenijus Bartulis ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Kun. Vytautas Grigaravičius (dešinėje) pasakoja svečiams apie atstatomą bažnyčią Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

„Šventovės pirmiausia iškyla sielose, žmogaus dvasios erdvėje. Tik tada – kaip sieloje švytinčio išsipildymo atspindys – šventovė tampa realybe išoriniame pasaulyje“, - rašė poetas ir rašytojas Robertas Keturakis. Buvo laikai, kai Kaune, laikinojoje sostinėje, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybą visa tauta suvokė kaip jų laisvos dvasios ženklą, reikšmingą Lietuvos nepriklausomybės simbolį, į kurį sudėjo visas savo viltis ir tikėjimą šviesia tautos ateitimi. Šių dienų vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje laisvės siekis yra įgavęs kitą prasmę. Objektyvi visuotinės laisvės idilija virto subjektyvios, asmeninės laisvės išraiška. Gal todėl šiandien vis dažniau esame pavergiami laikinumo, dažniau pamirštame amžinąsias tiesas, reikšmingas ne tik kiekvieno asmens išlikimui, bet ir visos tautos išlikimui. Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia vis dar laukia savo prisikėlimo, laukia sąmoningo mūsų pabudimo, atsigręžimo į dvasinį savo tautos turinį, be kurio griūva kiekvienos valstybės pamatai. Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus teigimu, „laukdami Prisikėlimo šventovės atstatymo, mes laukiam visos Lietuvos prisikėlimo. Bažnyčia yra tautos simbolis, todėl jos atstatymo darbai irgi yra simboliški, ji auga taip, kaip auga visa Lietuva. Šio augimo proceso pabaiga bus tokia, kokia bus visos Lietuvos prisikėlimo pabaiga. Daugiau vilčių, kad būsime laisvi, orūs ir prisikelsime Europos valstybių šeimoje“.
Šia intencija, siekdami paskatinti Lietuvos visuomenės ir vadovų dėmesį susidariusioms tautos šventovės atstatymo problemoms, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros renginių ir leidybos grupė balandžio 9 dieną pakvietė į kilnojamosios parodos „Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“ atidarymą ir diskusiją „Kodėl stringa bažnyčios atstatymas“.

Istorinių laikų bažnyčios vizija ir skaudus jos likimas

Pagrindinis kiekvieno atstatomo objekto motyvas yra ateities vizija. Tačiau ji be retrospektyvinio žvilgsnio į atstatomą objektą yra neįmanoma. Su paroda supažindinęs J.Rimkus pasakojo, kad 1922 metais vysk. P.Bučys „Laisvės“ laikraštyje pirmasis iškėlė mintį laikinojoje sostinėje pastatyti bažnyčią, kuri būtų atgautos laisvės simbolis ir įamžintų tautos atgimimą bei istorinę atmintį. Ilgai nereikėjo laukti. 1926 metais vysk. J.Skvirecko iniciatyva sušauktame žymiausių valstybės, visuomenės veikėjų bei kūrėjų susirinkime buvo aptarti įvairūs atkurto valstybingumo įamžinimo projektai, iš kurių daugiausia pritarimo susilaukė P.Bučio idėja. Netrukus buvo įsteigta paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybos taryba bei vykdomasis komitetas, kurio pirmininku sutiko būti tuometinis Lietuvos respublikos prezidentas A.Smetona, o visais statybos darbais rūpintis – Žaliojo kalno bažnyčios rektorius kun. F.Kapočius. 1928 metais Kauno miesto savivaldybė bažnyčios statybai padovanojo 85000 kv.m žemės sklypą, kainavusį apie 90 tūkst. litų. Dar carui valdant Lietuvą, ant šio kalno, iš įvairių pakraščių matomoje vietoje, stovėjo caro kareivių pastatyta patranka, kuri simbolizavo didžiosios Rusijos galybę. Ją netrukus turėjo pakeisti kitas, nepriklausomos Lietuvos simbolis. Tam buvo dedamos visos tautos pastangos.
Galutinis bažnyčios projektas buvo parengtas 1932 metais pagal konkurso būdu laimėjusį inžinieriaus K.Reisono darbą, o kitais metais, gavus leidimą statybai, prasidėjo rimti darbai. 1934 metais didelį impulsą bažnyčios statybai davė Pirmasis visuotinis eucharistinis kongresas, kurio metu buvo pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Tautos šventovės idėją finansiškai rėmė visa Lietuva. Švietimo ministerija bažnyčios statybai dovanojo medienos, Katalikų veikimo centras platino atsišaukimus, kviečiančius paremti statybos darbus, lėšas siuntė miestų ir valsčių savivaldybės, pavieniai asmenys, o moksleiviai ir mokytojai po dešimt su puse centų ar vieną litą pirkdavo ženkliukus-plytas. Per kelias savaites buvo surinkta 100 tūkst. litų. Sėkmingai vykstant statybos darbams, 1940 metų pavasarį bažnyčia buvo pastatyta ir užbaigti išorės darbai. Beliko įrengti tik interjerą. Tačiau darbus nutraukė karas. Vokiečiai čia įrengė popieriaus sandėlį, o sovietinės okupacijos metais čia buvo įkurdinta radijo gamykla „Banga“. 1952 metais įsakymą bažnyčios patalpose įsteigti naują pramonės įmonę pasirašė pats Stalinas. Pastato vidus buvo rekonstruotas: šoninėse navose įrengti trys gamybiniai aukštai, o centrinėje navoje - net penki aukštai su masyviomis betono perdangomis. Viltis turėti tautai savo Prisikėlimo bažnyčią okupacinės valdžios buvo sąmoningai sužlugdyta.

Atgimusi šventovės atstatymo viltis

Viltis atstatyti šventovę sugrįžo 1988 metais, prasidėjus tautiniam Atgimimui. Visuomenei ėmus reikalauti grąžinti bažnyčią tikintiesiems, 1990 metais dar LSSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimu gamybinis susivienijimas „Banga“ buvo įpareigotas grąžinti statinį prieš metus įsikūrusiam Šventovės atstatymo komitetui. Grąžinimas vyko labai vangiai, bankrutavusiai gamyklai nevykdant daugelio įsipareigojimų. Tačiau visuomenės entuziazmas nugalėjo. Šiandien dar ir dabar prisimename Atstatymo komiteto organizuojamas masines talkas, kuriose, griaudami perdangų tinką, dirbdavo ne tik Lietuvos kariuomenės pulkai, Policijos akademijos studentai, bet ir visa miesto visuomenė.
Dabar paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbai yra patikėti iki šiol dirbusiai AB „Kausta“, o visais atstatymo reikalais rūpinasi tam tikslui įsteigta VĮ „Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo taryba“. Jos pirmininkas yra Kauno arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius, o jam talkina bažnyčios klebonas dekanas kun. V.Grigaravičius, prof. V.Nezgada, projektą koreguojantis architektūros daktaras A.Sprindys, parapijos kunigai E.Jotkus, V.Aleksandravičius, V.Brusokas, A.Jagelavičius ir daugelis kitų.
Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios klebono kun.V.Grigaravičiaus teigimu, atgijus šventovės atstatymo vilčiai, daugiausia lėšų būtiniausiems bažnyčios remonto darbams buvo gaunama iš privačių lėšų. Tuo tarpu valstybės ir Kauno savivaldybės parama nuo 1989 iki 2002 metų labai svyravo. Valstybė, 1989-1993 metais iš savo biudžeto skyrusi 50 tūkst.Lt, iki 1996 metų visai pamiršo bažnyčios atstatymą, o Kauno miesto savivaldybė, tais pačiais metais paaukojusi 112 tūkst. Lt, vėl parėmė tik 1998 metais – 8 tūkst.Lt ir 2001-2002 metais, paskyrusi po 50 tūkst.Lt. Finansinė bažnyčios padėtis pagerėjo 1997 metais, kada iš valstybės biudžeto buvo gautas 1 mln.Lt, o 1998 metais – 1,2 mln. Lt. 1999 metais valstybės parama vėl nutrūko, o 2000 metais bažnyčios atstatymui skyrus 1 mln.Lt bei 2001 metais 0,5 mln.Lt, 2002 metais finansavimo vėl buvo atsisakyta. 2001-2002 metais per 106 tūkst.Lt buvo gauta iš telekomo akcijų. Kažkiek lėšų per pastaruosius metus gauta ir už platinamus ženklus. Iš viso Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymui jau yra surinkta apie 8 mln.Lt, o jai užbaigti reikia dar mažiausiai 8 mln.Lt. Šiuo metu dėl lėšų stygiaus darbai beveik nevykdomi.

Šventovės atstatymo problemos ir teigiami poslinkiai

Yra vilties, kad paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymas nebus paliktas savieigai. Paroda „Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“ keliaus per visą Lietuvą ir įvairių miestų gyventojai bus supažindinami su šventovės atstatymo idėjomis. Sveikintinos ir diskusijos, kurios skatina ne tik visuomenės, žiniasklaidos, bet ir aukštų valstybės pareigūnų dėmesį šiai temai. Po diskusijos, vykusios Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, kurioje dalyvavo kultūros veikėjai, Kauno savivaldybės nariai, Telekomo atstovai bei dvasininkai, kitą dieną į buvusią Lietuvos prezidentūrą kartu su Kauno savivaldybės bei dvasininkijos atstovais aptarti bažnyčios atstatymo klausimą iš sostinės atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidento deleguota valstybės pareigūnų grupė: Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius G.Ilgūnas, prezidento R.Pakso patarėja D.Kutraitė, kultūros ministrė R.Dovydėnienė bei kiti. Delegacijos nariai, apžiūrėję bažnyčią, įvertino jos padėtį, turimus ir išleistus finansinius išteklius, domėjosi teisine dokumentacija, pačia bažnyčios koncepcija, jos ateities vizija. Arkivysk. S.Tamkevičius, dar bibliotekoje surengtoje diskusijoje kalbėdamas apie šventovės koncepciją, paminėjo labai plačias galimybes: bažnyčia tarnautų tikintiesiems ir jų dvasiniams poreikiams, būtų į miestą atvykstančių svečių traukos centras, čia vyktų sakralinės muzikos vakarai, valstybinių švenčių minėjimai katalikiškų bendruomenių ir jaunimo susibūrimai. Tačiau, prieš kalbant apie Kauno Prisikėlimo bažnyčios koncepciją, arkivysk. S.Tamkevičius visų pirma pasiūlė atsisakyti dviejų žodžių – tai „Kauno“ ir „bažnyčia“. Anot jo, Kauno Prisikėlimo parapijai užtektų ir medinės bažnyčios. Bet ši bažnyčia turi istorinę praeitį ir yra visos tautos prisikėlimo ženklas – visų mūsų dvasinė šventovė. Su tuo sutiko ir K.Ignatavičius: „Jei norim, kad aplink šventovę mobilizuotųsi visa tauta, neturim jos atstatymo paversti vien tik Kauno reikalu. Tai visos valstybės reikalas, todėl Kultūros apsaugos departamentas turėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų“.
Buvusio Kauno mero D.Ašmio teigimu, Kaunas turi garbingą istoriją, bet miesto valdžia tos istorijos nesugeba pateikti kaip prioriteto. Kauno savivaldybės nariai tuo turėtų labai susirūpinti. Šiais metais Kauno savivaldybė šventovės atstatymui skyrė 100 tūkst.Lt., už kuriuos įsipareigojo sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę bei aplinką. Kitas klausimas, anot D.Ašmio, yra tolimesnis objekto eksploatavimas, jo priežiūra bei kasmetinės finansinės išlaidos. Apie tai jau reikia galvoti dabar.
Pastaruoju metu mažiau gaunama lėšų iš privačių asmenų, ypač gyvenančių užsienyje. Anot klebono kun. V.Grigaravičiaus, ten nuo pokario laikų įsikūrę lietuviai jau yra išsunkti įvairių Lietuvoje veikiančių institucijų, o naujai atvykstantys tokių kilnių tikslų neturi. Rašytojas R.Keturakis čia pastebėjo pragmatišką Lietuvos visuomenės bei valdžios pareigūnų požiūrį, kuris ryškiai išsiskiria teikiant minėtus prioritetus. Anot jo, „Žalgirio“ komandai randama milijoninių lėšų, bet sunku kam nors įdiegti mintį, kad Prisikėlimo bažnyčia yra Lietuvos šventovė. Tačiau „Telekomo“ atstovai išsklaidė nepasitenkinimą prioritetų teikimu. Jų žiniomis, paskelbus „Telekomo“ linijas Valdovų rūmų ir Prisikėlimo bažnyčios atstatymams remti, į paskutiniąją sąskaitą skambučių buvo net trisdešimt kartų daugiau. Tai atspindi teigiamą visuomenės požiūrį į tautos šventovės atstatymą.
Teigiamų poslinkių yra ir daugiau. Šiuo metu Lietuvos viešojo administravimo institucijos turi galimybę kreiptis į PHARE programos projektų rengimo fondą, kurio lėšos yra skiriamos ne tiesiogiai projektams, bet projektinės dokumentacijos, atitinkančios Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimus, rengimui.
Neturint tokios dokumentacijos, vargu ar bus galima gauti iš ES lėšų projektams įgyvendinti. Todėl, Kauno miesto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus turizmo ir miesto įvaizdžio poskyrio vedėjos I.Popierienės teigimu, Kauno savivaldybė jau yra parengusi per dešimt įvairių projektų, kuriuos žadama pateikti minėtam fondui. Tarp projektų yra ir „Kauno Žaliakalnio kultūros centro su Lietuvos kultūros paveldo objektais, tai yra su Prisikėlimo bažnyčia ir funikulieriumi suformavimas ir pritaikymas tarptautinio turizmo bei miestelėnų rekreaciniams kultūriniams poreikiams“ projektas.
Daug kas tikėjosi, kad, apsilankius valdžios atstovams, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios finansavimas bus įtrauktas į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą, bet taip neatsitiko. Buvo pasiūlyta pasirašyti trišalę sutartį, pagal kurią tam tikrą lėšų dalį skirs Vyriausybė, dalį Kauno savivaldybė, o trečia dalis bus surinkta iš paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo paramos fondo, kuriam vadovauja Atstatymo taryba. Vyriausybė šventovės atstatymą įsipareigojo remti aktyviau nei iki šiol. Belieka tikėtis, kad jos atstatymo nereikės laukti dar trylika metų. Geriausiai būtų įgyvendinti Seimo nario A.Saudargo pasiūlymą - nustatyti konkrečią datą, iki kurios būtų įsipareigojama užbaigti atstatymo darbus. Taip atsirastų konkretus tikslas ir stimulas, kuris sukoncentruotų visų veikiančių jėgų pastangas.

Lina KLUSAITĖ
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"