XXI amžius

Ar verta Lietuvai stoti į ES?

Artėjant gegužės 10-11-osios referendumui, „XXI amžiaus“ skaitytojus supažindiname su įvairiais iškylančiais klausimais, abejonėmis, ar Lietuvai būtų blogiau, ar geriau būnant Europos Sąjungoje. Pateikiame trumpus klausimus ir atsakymus, kaip juos suformulavo Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kas laukia smulkiųjų ūkininkų įstojus į ES?

Europos Sąjungos parama yra skirta visiems žemdirbiams - turintiems ir didelius, ir vidutinius, ir smulkiuosius ūkius. Nereikia bijoti ES, jog ji nuskriaus smulkiuosius ūkininkus. Nieko panašaus, ES visiems mokės tiesiogines išmokas pagal jų turimas žemes, auginamus gyvulius. Smulkieji ūkiai netgi turės daugiau galimybių gauti pinigų bei kitos paramos.
Mažiausias bendras žemės plotas, kuriam bus galima prašyti ES paramos, yra 0,3 ha. Auginantieji javus jau kitąmet galės gauti 236 Lt išmokų už kiekvieną hektarą. Išmokos bus mokamos kasmet. Žemdirbys tik iki gegužės 15 dienos privalės užpildyti specialią paraišką ir specialiame žemėlapyje nurodyti, kur ir ką yra pasėjęs. Tą padaryti padės seniūnijų žemėtvarkininkai. Nei smulkieji, nei stambieji ūkininkai čia neturės sunkumų. Tik labai svarbu, kad ūkis būtų užregistruota Žemės ūkio bei kaimo verslo registre. Kitaip paramos gauti nepavyks. Si registracija yra labai paprasta - tereikia užpildyti tam tikrą formą rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje. Ten pat, kur reikia pateikti ir paraišką išmokoms gauti.
Pinigų nedaug žemės turintiems ūkininkams bus ne tik už pasėlius. Daugelyje mažų ūkių yra auginamos viena ar kelios karvės. Jų savininkai paramą gaus už turimas mėsines ir mišrias žindenes karves, aštuonių ir daugiau mėnesių amžiaus telyčias. Ūkininkui vėlgi tik reikės kiekvienais metais iki birželio 30 dienos pateikti paraišką dėl išmokų. Jau 2004 metais už žindenes karves bus mokama 276 Lt, o įskaitant visas priemokas – 455 Lt.
Dar viena labai svarbi smulkiesiems ūkininkams sritis – pinigai už pieną. ES mokės netgi tiems, kurie nuspręs nutraukti pieno gamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės atiduoti savo karvutes, jas būtinai reikės paskersti ar pan. Niekas iš žmonių neatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau, tačiau gavusieji kompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną turės suvartoti patys, savo ūkio reikmėms. Šia galimybe galės pasinaudoti kiekvienas smulkaus pieno ūkio savininkas nuo 55 iki 70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pieną rinkai, paramą jis gaus trejus metus – nuo 2004 iki 2006 metų. Už kiekvieną pieninę karvę (bet ne daugiau kaip už keturias) pirmaisiais metais bus skiriama 2210 Lt, antraisiais – 1795 Lt ir trečiaisiais – 1502 Lt. Tai pakankamai dideli pinigai ir didelis pelnas pagyvenusiems žmonėms už tai, kad jiems net nereikės parduoti savo pieno.
Beje, vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą ir už tai, jeigu perleis savo ūkius jaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers, bet norintieji anksčiau pasitraukti į pensiją galės laisvai tą padaryti ir dar už tai gauti pinigų.
ES lėšos ateina visiems žemdirbiams. Jos yra ne tam, kad išstumtų smulkiuosius ūkininkus, ne tam, kad apsunkintų ir taip nelengvą jų gyvenimą. ES su savo pinigais kaip tik padės gauti didesnio pelno iš savo ūkio, gauti galimybę pagerinti savo ūkį, pertvarkyti jį taip, kad visi įvairaus amžiaus žemdirbiai galėtų gyventi sočiau, turtingiau ir lengviau. Kad galėtų didžiuotis ir džiaugtis, jog gyvena kaime. Kad kaimo žmonės ir jų vaikai turėtų tas pačias galimybes bei garantijas, kaip ir miestiečiai.
Ką reiškia derybose išsikovotos kvotos? Kur dėsime perprodukciją, jei viršysime kvotas?
Žemės ūkio produkcijos kvotos - tai pienas, grūdai, pašarai ir kita produkcija, kurią pagaminęs ar išauginęs ūkininkas gauna tiesioginę finansinę paramą (greta pajamų už parduotą produkciją). Tai galima palyginti su garantuotu užsakymu ir garantuotomis pajamomis, o visa, kas pagaminama ar išauginama daugiau negu pagal kvotą, ūkininkas realizuoja savo nuožiūra rinkos kainomis. Už virškvotinę produkciją papildoma parama nėra skiriama.