Atnaujintas 2003 m. balandžio 18 d.
Nr.31
(1135)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Mums rašo
Darbai
Aktualijos
Lietuva
Pasaulis



PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sveiki sulaukę šventų Velykų, Jėzaus Kristaus Prisikėlimo švenčių!

Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, - nors ir numirtų, bus gyvas... neragaus mirties per amžius. (Jn 11, 25-26)

Prisikėlimo liudytojai
Kauno arkivyskupo velykinis sveikinimas

Šiame numeryje:

Paskutiniai Jėzaus gyvenimo žingsniai

Vilkaviškio vyskupijoje

Telšių vyskupijoje

Drąsiai liudykime gyvenimą

Didįjį penktadienį Seime propaguos abortus

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Ar verta Lietuvai stoti į ES?

Europos Sąjungos negalima lyginti su Sovietų sąjunga

Gyvenkite kaip dera Kristaus išpažinėjams

Kristaus erdvėlaivis „Prisikėlimas“

Velykos ir jų atskaitos taškas – Kristaus Prisikėlimas

Galvokime apie ateitį

Sunki pradžia, graži praeitis, svarbi – dabartis

Po Bagdado užėmimo laukiama permainų Irake

Seni puolimai

Gavėnia – susikaupimo ir ramybės metas

Paskutinis motinos laiškas

Kristaus Prisikėlimas. Piešinys Benediktinių vienuolyne Jeruzalėje, ant Alyvų kalno

Švęsdami Kristaus prisikėlimo paminėjimą, mes stovime prieš patį didžiausią tikėjimo slėpinį, skelbiantį, jog ne tik Kristus prisikėlė iš mirties, bet ir mes, tikintys Kristų, esame prisikėlimo vaikai, einantys ne į mirtį, bet į gyvenimą. Apaštalas Paulius kalba: Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse (Rom 8, 11).Velykos yra šventė tų žmonių, kurie mąsto ne apie mirtį, bet apie gyvenimą. Tai šventė, kviečianti prisikelti kiekvieną žmogų, kuris klydo, galbūt net visiškai prarado viltį, bet, pažinęs prisikėlusįjį iš mirties Kristų, suprato, jog su Juo galima saugiai eiti per gyvenimą ir iš Jo rankų ramiai priimti net praradimus ir kryžius, nes Jėzus neša viltį drąsindamas: Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!
Velykų proga sveikinu visus, kurių širdyse Jėzus Kristus turi truputį vietos. Prisikėlusįjį Kristų laikantiems didžiausia vertybe linkiu liudyti Jį meile ir tarnavimu žmonėms. O kurių širdyse Kristus dar nevisiškai viešpatauja, linkiu augti Dievo ir žmonių meile ir pažinti tuos turtus, kuriuos pažinęs apaštalas Paulius sušuko: O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius (Rom 11, 33;36).
Per Velykas su jumis norėčiau pasidalyti mintimis apie mūsų dabartį ir ateitį, kurią nulems ne Amerika, ne Europos Sąjunga, bet istorijos Viešpats Jėzus Kristus, veikiantis per mus ir mumyse. Kai kam gali atrodyti, jog šie žodžiai perdėti, nes taip tvirtinant tarsi nuvertinamos žmonių pastangos kuriant geresnį ir saugesnį pasaulį. Bažnyčia tikrai nenori sumenkinti net ir kukliausių žmonių pastangų kuriant materialinę gerovę, priešingai, ji skatina ne tik melstis, bet ir darbuotis visuomenės labui, tačiau perspėja saugotis pagundos statyti Babelio bokštus, kurie iš anksto pasmerkti sugriūti. Toks bokštas kažkada buvo fašizmas ir komunizmas, dabar jais gali tapti kiti moderniųjų laikų žmogaus proto ir valios kūriniai, kurie kuriami užmirštant Šventojo Rašto žodžius: Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai (Ps 127). Per trylika metų daug kas Lietuvoje buvo statoma be Dievo, todėl aplink matome daug neteisybių, skausmo ir nevilties. Gaila, kad daugelis nė nemanė gyventi pagal Kristaus Evangeliją, jei būtų buvę priešingai, nebūtų bankuose pražuvę žmonių indėliai, nebūtų dirbtinai subankrutavusių gamyklų, amoralios privatizacijos ir tūkstančių bedarbių, nebūtų nuolat griaunamos lietuviškos šeimos. Tačiau per Velykas reikia mąstyti ir kalbėti ne apie kapus ir griuvėsius, bet apie žingsnius, vedančius į gyvenimą.


Kančios kelias į Prisikėlimą

Kryžiaus kelio XIV stotis.
Viešpaties Jėzaus laidojimas

Popiežiaus mąstymai Didžiojo penktadienio apeigoms

Šiuo metu, kai pasaulio dėmesį yra prikaustęs konfliktas Artimųjų Rytų regione, švenčiant Velykų tridienį ypatingas dėmesys skiriamas Didžiajam penktadieniui. Šį vakarą daugiau kaip milijardas žiūrovų visuose pasaulio kontinentuose televizorių ekranuose galbūt labiau nei bet kada atidžiai stebės popiežiaus Jono Pauliaus II vadovaujamas tradicines Kryžiaus kelio pamaldas Romos Koliziejuje ir jo ta proga išsakytų prasmingų dvasinių mąstymų. Toks išskirtinis dėmesys Kristaus kančios atminimui neturėtų labai stebinti, nes tautų ir individų išgyvenami ir juntami savieji kentėjimai dar labiau mus priartina prie Išganytojo gyvenimo istorinės patirties, su atitinkama viltimi į blogio ir mirties nugalėjimą.
Šiemetiniai meditacijų tekstai Kryžiaus kelio liturgijai Koliziejuje, kuriai Jonas Paulius II vadovauja kasmet Didįjį penktadienį nuo pat išrinkimo į šv. Petro sostą, vėl priklausys paties Popiežiaus plunksnai. Iki šiol jo prašymu tuos mąstymus dažniausiai parengdavo žymūs Bažnyčios hierarchai ir ekumeniniai veikėjai, o pernai kiekvienai Kryžiaus kelio stočiai meditacijas, Šventajam Tėvui pasiūlius, sukūrė keturiolika Vatikane akredituotų žurnalistų.


Prisikėlimo bažnyčios likimas, užstrigęs prie dvasinio tautos atgimimo slenksčio

Svečiai apžvalgos aikštelėje ant paminklinės Prisikėlimo bažnyčios stogo

„Šventovės pirmiausia iškyla sielose, žmogaus dvasios erdvėje. Tik tada – kaip sieloje švytinčio išsipildymo atspindys – šventovė tampa realybe išoriniame pasaulyje“, - rašė poetas ir rašytojas Robertas Keturakis. Buvo laikai, kai Kaune, laikinojoje sostinėje, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybą visa tauta suvokė kaip jų laisvos dvasios ženklą, reikšmingą Lietuvos nepriklausomybės simbolį, į kurį sudėjo visas savo viltis ir tikėjimą šviesia tautos ateitimi. Šių dienų vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje laisvės siekis yra įgavęs kitą prasmę. Objektyvi visuotinės laisvės idilija virto subjektyvios, asmeninės laisvės išraiška. Gal todėl šiandien vis dažniau esame pavergiami laikinumo, dažniau pamirštame amžinąsias tiesas, reikšmingas ne tik kiekvieno asmens išlikimui, bet ir visos tautos išlikimui. Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia vis dar laukia savo prisikėlimo, laukia sąmoningo mūsų pabudimo, atsigręžimo į dvasinį savo tautos turinį, be kurio griūva kiekvienos valstybės pamatai. Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus teigimu, „laukdami Prisikėlimo šventovės atstatymo, mes laukiam visos Lietuvos prisikėlimo. Bažnyčia yra tautos simbolis, todėl jos atstatymo darbai irgi yra simboliški, ji auga taip, kaip auga visa Lietuva. Šio augimo proceso pabaiga bus tokia, kokia bus visos Lietuvos prisikėlimo pabaiga. Daugiau vilčių, kad būsime laisvi, orūs ir prisikelsime Europos valstybių šeimoje“.


Trys dešimtmečiai Viešpaties šlovei

Kan. Juozas Janulis

Kiekvienas einame savo gyvenimo keliu, kuris mums nurodytas, vykdome tai, kas mums Viešpaties yra paskirta.
Gausios pakruojiečių šeimos jauniausias sūnus Juozukas, iš mažens pamaldžių tėvų auklėtas krikščioniškai, apsisprendė savo gyvenimo kelią susieti su dvasiniu tobulėjimu. Nelengvi buvo metai kunigų seminarijoje, nes vyko ateistinis lietuvių tautos griovimas, kitaminčių persekiojimas.
1973 m. balandžio 17-ąją gavo kunigo šventimus, tad Didįjį ketvirtadienį sueina 30 metų, kai kanauninkas Juozas Janulis skelbia tikėjimo tiesas, padeda suklupusiems atsitiesti, yra nuolatinis pagalbininkas žmogaus dvasiniuose reikaluose.
Yra už ką geru žodžiu minėti kanauninką J.Janulį. Jo rūpesčiu ir iniciatyva Rokiškyje įkurti 40 vietų senelių globos namai. Čia kiekvienas aprūpintas viskuo, ko žmogaus buičiai reikia. Tik tai pasiekti buvo nelengva. Ne kartą teko minti kelius pas valdžios vyrus, aiškinti, kad rūpestis paramos reikalingais žmonėmis yra ne tik Bažnyčios, bet ir valdžios priedermė. Pagal išgales padėjo ir parapijiečiai. Įrengta ir koplytėlė, kurioje vienišas žmogus gali rasti nusiraminimą, atsiprašyti už nuodėmes, paprašyti atleidimo ir Dievo palaimos. Gražu, kai klebonas ir kunigai kiekvieną Kūčių vakarienę valgo kartu, būna čia ir kitų katalikiškų švenčių dienomis. Nuo 1993 metų parapijos valgykla Maltos tarnybos pagalba 50 sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams ir penkiolikai vienišų senelių teikia nemokamą maitinimą. Klebono rūpesčiu išplėstas parapijos pagalbinis ūkis, kuris padeda spręsti maitinimo problemas.


Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Arkivyskupą Sigitą Tamkevičių sveikina Sutvirtinimo sakramentą priėmę jaunuoliai

Lankėsi arkivyskupas

Šaravai. Saulėtą kovo 16 dieną žmonės mašinomis, kai kas ir pėsti gausiai rinkosi į mažiausią Kėdainių dekanate Šaravų bažnyčią. Dėkodami už aplankymą, žmonės su pagarba šventoriuje pasitiko arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, Kėdainių dekaną kun. Gintarą Pūrą, beveik metus juos aptarnaujantį jauną kunigą Renaldą Šumbrauskį.
Po trumpos maldos jaukioje bažnyčioje kun. R.Šumbrauskis skaitė raportą. Šaravų Švč.Jėzaus Širdies bažnyčia pašventinta 1933 m. rugpjūčio 13 d. ir priklausė Josvainių parapijai kaip filija. Ji pastatyta minint 70 metų, kai 1863-iaisiais prie Šaravų ąžuolo per šv. Mišias sukilėliai bei septyni kunigai rusų kazokų buvo apsupti ir nužudyti. Kasmet, minint tą dieną, susirenka nemažai žmonių, atvyksta Kėdainių P.Lukšio kuopos šauliai, kunigai aukoja šv.Mišias.


Naujasis Sąjūdis

Žemdirbių protesto mitingas prie Seimo rūmų

Savaitgalį prie Prezidentūros rūmų S.Daukanto aikštėje, nepaisant žvarbaus oro, susirinko apie tris tūkstančius žmonių, daugiausia jaunimo, protestuoti prieš aukščiausios valdžios – Prezidento ir Premjero suokalbį, nušalinant Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir generalinį policijos komisarą Vytautą Grigaravičių. Akcijos metu buvo uždegta šimtai žvakučių ir atnešti gedulo vainikai su užrašais: „Galas pilietinėms teisėms ir piliečių valiai“, „Liūdime laidodami moralią politiką ir Lietuvos ateities viziją“ bei pan. Prie Prezidentūros buvo mėtomas tualetinis popierius, taip išreiškiant nepritarimą su Prezidentu ir kitais aukščiausiais valstybės pareigūnais suartėjusiai „aiškiaregei“, nežinia iš kur atsiradusiai L.Lolišvili. Akcijoje dalyvavo kai kurie politikai – E.Gentvilas, V.Bogušis, G.Steponavičius, Kovo 11-osios Akto signatarai K.Motieka ir R.Ozolas. Pastarasis džiaugėsi piliečių aktyvumu ir teigė jaučiąs, kad Lietuvoje gimsta naujas Sąjūdis. Prie Rotušės aikštės vyko dar viena protesto akcija, į kurią susirinko dar daugiau – apie penkis tūkstančius žmonių. Joje kalbėjusieji politikai piktinosi politiniais suokalbiais, valdžios stagnacija, Lietuvos pilietybės skubiu suteikimu nežinia už kokius nuopelnus Prezidento finansiniam rėmėjui J.Borisovui. Rotušės aikštėje audringomis ovacijomis buvo sutiktas buvęs Vilniaus meras A.Zuokas, pasveikinęs ir paraginęs piliečius ginti savo teises, laisvę ir demokratiją.


Žemdirbiai prie Seimo

Šakių rajono žemės ūkio bendrovė nemokamai vaišino pienu

Daugiau kaip penki tūkstančiai iš įvairių Lietuvos rajonų atvykusių žemdirbių antradienį prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, surengė įspėjamąjį protesto mitingą. Šios akcijos dalyvių plakatuose buvo reikalaujama padidinti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, smerkiama Vyriausybė, Seimas, Prezidentas už lengvai pažertus, bet iki šiol nevykdomus pažadus.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas sakė, kad šiuo metu visose, be išimties, žemės ūkio sektoriaus šakose susiklostė kritiška padėtis. Pirmiausia - pieno gamyboje, čia žemdirbiai dėl smukusių kainų nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų. Taip pat nenormalu, kai galvijų supirkimo kainos dengia vos apie pusę gamybos išlaidų. Apmaudu, bet užsienietiška kiauliena, kaip ir daržovės, jau baigia išstumti lietuvišką produkciją. Už pagamintą ir realizuotą žemės ūkio produkciją kaimas gauna apie 0,5 mlrd. litų mažiau nei prieš penkerius metus.


Nerimstančios aistros

Priešvelykinis laikotarpis nė kiek neatšaldė politikos viršūnių aistrų, netgi dar labiau jas pakaitino. Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemar Tomaševski, „išdūręs“ sostinės merą Artūrą Zuoką, ūmai tapo vos ne televizijos žvaigžde. Jis dalija interviu į kairę ir į dešinę, aiškindamas, kad tai ne Lenkų rinkimų akcijos Vilniaus miesto savivaldybės nariai pasielgė neetiškai, nutraukę 2000 metais pasirašytą susitarimą su liberalais dėl bendro darbo sostinės taryboje. Pasirodo, 2000 metais tokį susitarimą jie pasirašė su liberalu Rolandu Paksu, tad vėliau, kai R.Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją, tas susitarimas su liberalais esą nebeteko galios. Tačiau kaip čia išeina? Kodėl apie tai buvo paskelbta tiktai dabar, o ne tada, kai R.Paksas pasitraukė iš Liberalų sąjungos? Tikriausiai teisūs liberalai, teigdami, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai naujosios Vilniaus savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio išvakarėse pateikė ultimatumą socialdemokratams per 24 valandas priimti Seime jų reikalavimus.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

San Mario de Angelio bazilika

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Į turistinę apžvalginę pažintinę piligrimų kelionę į LENKIJĄ gegužės 22-25 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Krokuva – druskos kasykla Veličkoje – Jėzaus Kristaus Gailestingumo šventovė Lagievnikuose – Vilnius.

Kelionės kaina – 200 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija