Atnaujintas 2003 m. balandžio 25 d.
Nr.32
(1136)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Turime išsitekti, sugyventi

Liūdna, kad lyg susitarę kovo 23 dieną ir „Lietuvos žinios“, ir „Panevėžio balsas“ išspausdino medžiagą, nukreiptą prieš Uliūnų kleboną kun. A.Keiną („XXI amžius“, Nr. 29). Tartum smūgiui sustiprinti.
Spaudą atidžiau panagrinėjus paaiškėjo, kad kunigas kaip tik pasielgė teisingai ir pagal kanonus privalėjo priminti penktąjį Katalikų Bažnyčios įsakymą: „Savo Bažnyčią ir joje dirbančiuosius išlaikyti padėk“. Padėti, skoloms grėsmingai augant ir iš valstybės nė cento negaunant, buvo prašyta tik pagal išgales. Vadinasi, neįstengiantieji ar nenorintieji paremti ramiausiai, be jokių išpuolių, galėjo neaukoti. Klebonas nenusikalto, jei atliko priklausančią pareigą. Demokratijos irgi nepažeidė, nes pagal Konstituciją visiems užtikrinta laisvė kreiptis ir žodžiu, ir raštu. Pastaroji forma ir buvo pritaikyta.
Nejaugi korespondentei Z.Paškevičienei reikėjo taip audringai atsiliepti į gan nuodėmingai gyvenančiųjų skundą, galop iškviesti iš Panevėžio du ankstesnių dešimtmečių klusniu veiksmingumu pasižymėjusių, dabar nusikaltėliams tramdyti parengtų uniformuotų žaliūkų ekipažus! Ar tai ir reiškė jos, policininkų bei G.Rinkūnienės susikaupimą Gavėnios rimčiai? Juk dera jiems visiems, kaip ir daugeliui kitų žiniasklaidos darbuotojų, nukreipti pastangas prieš tautai pražūtingas nedorybes. Kodėl tylima, kai grėsmingai plinta baisūs nusikaltimai, kai A.Valinskas ir jo šeimininkai dvylikos serijų „lietuvišku“ erotikos filmu, jau regėdami milžinišką atlygį banknotais, užsimojo paskandinti jaunimą žemų instinktų tenkinimo liūne? Negi yra etiška žurnalistei fotografuoti, kai tam sutikimas neduotas, išvesti kunigą iš pusiausvyros ir dar pasitelkti pareigūnus „galiai“ rodyti bei „tvarkai įvesti“? Galimas daiktas, fotografė turi šeimą, kurios nariams vertėtų, sprendžiant opius klausimus, rodyti taikdariškos tarpininkės pavyzdį. Ko gero, ir pati žurnalistė kadaise buvo pakrikštyta. Krikšto malonė yra skirta Katalikų Bažnyčiai stiprinti, o ne viešai kovai su jos tarnais. Vargu ar tokie ūmių teisuolių žiniasklaidininkių, minėtų laikraščių bei teisėsaugos atstovų žingsniai pridėjo dalyviams laimės, o gal jie tiesiog reiškia atsimetimą nuo tikėjimo. O atsimeta, anot mums velykines rekolekcijas vedusio vyskupo emerito J.Žemaičio, tie, kurie Dievo nepažįsta.
Mūsų tiek nedaug, todėl turime išsitekti, sugyventi. Reikia tikėtis, kad dorieji uliūniečiai savo kleboną gins bei pasitelks susiklausymą.

Jeronimas ŠALČIŪNAS
Marijampolė

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija