Atnaujintas 2003 m. balandžio 25 d.
Nr.32
(1136)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

XX amžiaus išradimas – pasturgalis

Amžinosios vertybės dabartiniame gyvenime nemadingos. Dėl pagarbos asmenybei žiniasklaida nesuka sau galvos. Rašytojas K.Saja yra pasakęs: „XX amžiaus išradimas – pasturgalis“, ir jis neišeina iš televizoriaus ekrano. Nedingsta iš ekrano ir atgręžtas į žiūrovą pistoletas, smurto vaizdai.
Su kuo tik pakalbi, su jaunu ar senu, visi skundžiasi - nėra ko žiūrėti. Ir galvoji, gal televizijos vadovai su protu susipyko. Nejaugi išprusę vyrai, valdantys sudėtingą aparatūrą, galėtų būti tokie primityvūs ar skurdūs savo vidumi? Nejaugi jų žmonoms ir vaikams reikia tokių nešvankybių? Nedrįstu galvoti, kad nešvankybės patiktų ir Lietuvos Seimui. Šita brukama bjaurastis nuvys nuo ekranų žiūrovą arba bent tokiai televizijai vargu ar pavyks įvesti mokestį. Jau geriau imti į rankas knygą ir skaityti. Šiandien jų didelė ir kokybiška pasiūla.
Prisižiūrėjęs agresyvių laidų, jautiesi lyg bulius, paveiktas raudonos spalvos. Intelektualūs tautiečiai, kunigai ir rašė, ir prašė keisti žiniasklaidos kryptį – ledai netirpsta. Ir vėl esi priverstas galvoti, kad kažkam reikia daryti mūsų jauną valstybę be garbės, be orumo. Gal tai paveldas iš sovietmečio? O gal visa tai demokratija? Kodėl tautietis, išlaikęs nepriekaištingą elgesį, doras tėvynės patriotas, traktuojamas kaip atgyvena? Sunku įsivaizduoti, kokia atgyvena bus purvinos krypties lyderiai.
Dirbu namuose vieną šeštadienio rytą ir per pirmąją Lietuvos radijo programą girdžiu: „Uliūnų klebonas Keina panaudojo fizinę jėgą“. Vėl įžiebiamas konfliktas. Mes, tikintieji, gerai pažįstame šį kunigą, sovietmečiu persekiotą saugumo. Su juo meldėmės Vilniuje, prie parlamento, tomis Lietuvos laisvei žūtbūtinėmis dienomis. Dalyvavome šv. Mišiose, kai jas aukojo kun. A.Keina Kaune, prie paminklo „Žuvome už tėvynę“. Meldėmės Kruonio miške už ten žuvusius partizanus.
Kokį tikslą ir kokios drąsos reikia turėti, kad išdrįstum viešai ateiti į bažnyčią per šv. Mišias, fotografuoti kunigą, sukelti skandalą, o po to per žiniasklaidą visam pasauliui skelbti, kad kunigas panaudojo fizinę jėgą? Laikraštyje „XXI amžius“ Algimantas Zolubas labai taikliai aprašė „Lietuvos žinių“, „Panevėžio balsas“ paskelbto skandalo esmę. Ir nebėra reikalo diskutuoti.
Tik norisi pasakyti, kad „ketvirtoji valdžia“ eina ne tuo keliu. Dar ilgai nenusikratysime sovietmečio purvo, jei nesustosime. Žudikais ir prievartautojais tampa vis jaunesni Lietuvos vaikai. Be Dievo ir tikėjimo niekas nesutramdys blogio. Todėl leiskime veikti katalikų kunigams. Tegu jie skleidžia Dievo ir tėvynės meilę, tegu dalyvauja valstybės reikalų tvarkyme. Vilčių yra. Bažnyčios hierarchai prabilo apie būtinybę stoti į Europos sąjungą.

Janina Birutė LENČIAUSKIENĖ
Karkazų kaimas,
Kauno rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija