Atnaujintas 2003 m. balandžio 25 d.
Nr.32
(1136)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Žmogžudystė politiniais motyvais

Balandžio 17 dieną Maskvoje palaidotas nužudytas žinomas demokratinių pažiūrų Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas. Rusijoje niekas neabejoja, kad S.Jušenkovas nužudytas dėl jo politinės veiklos. Daugelis Dūmos deputatų, net ir rūpestį darbo žmonėmis bei visais „nuskriaustaisiais ir pažemintaisiais“ deklaruojantys komunistų frakcijos nariai yra susiję su nusikalstamomis struktūromis, vadinamaisiais oligarchais ir yra jų išlaikomi. Tačiau S.Jušenkovas buvo vienas iš nedaugelio, kuris nebuvo susijęs su jokiomis grupuotėmis. Įdomu, kad tą pripažino ir Maskvos vyriausiosios vidaus reikalų valdybos viršininkas Vladimiras Proninas, pareiškęs, jog S.Jušenkovo nužudymas yra politinė žmogžudystė, o tai nesusiję nei su chuliganiškais veiksmais, nei su nužudytojo asmeniniu gyvenimu.
Tokią versiją apie asmeninio gyvenimo motyvus iškart po nužudymo ėmė skleisti S.Jušenkovo politiniai priešininkai, ypač iš valdančios partijos „Jedinnaja Rossija“, komunistų ir žirinovskininkų frakcijų. Tai ir suprantama. Juk V.Žirinovskio partijos ryšiai su labai prastos reputacijos verslininkais yra puikiai žinomi. S.Jušenkovas užsitraukė prezidento aplinkos, imperininkų ir komunistų nemalonę todėl, kad nuosekliai gynė žmogaus teises, ypač griežtai kritikavo V.Putiną dėl jėgos naudojimo Čečėnijoje, ten vykdomo faktiško čečėnų tautos genocido. Ypač daug kam nepatiko S.Jušenkovo atvirai reikšta KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FST) kritika. Politikas, ypač po V.Putino atėjimo valdžion, nuolat pažymėdavo, kad prezidento iniciatyva į aukščiausius valdžios postus buvo susodinti KGB veikėjai. Nemažai politikos apžvalgininkų S.Jušenkovo nužudymą lygina su irgi buvusios aktyvios demokratijos ir žmogaus teisių gynėjos Galinos Starovoitovos nužudymu Sankt Peterburge. Iki šiol nei žudikai, nei šios žmogžudystės užsakovai nesurasti. Nors ir tada, ir dabar prezidentas V.Putinas įsakė generaliniam prokurorui asmeniškai kontroliuoti G.Starovoitovos nužudymo bylos tyrimą. Jau tada Rusijoje niekas netikėjo, kad nužudymo vykdytojai ir organizatoriai bus surasti. Rusijoje tokių dalykų dar nėra buvę, nors buvo nužudyta daug politikų ir žymių žurnalistų. Beje, S.Jušenkovas buvo jau trečias per pastaruosius aštuonis mėnesius nužudytas Rusijos politikas. Praėjusių metų lapkričio mėnesį pačiame Maskvos centre daugybės žmonių, taip pat ir žmonos akivaizdoje šaltakraujiškai nušautas Magadano gubernatorius. Niekas neabejoja, dėl ko gubernatorius buvo nužudytas. Jis užsimojo prieš vietinę mafiją, tampriai susijusią su aukštais centrinės valdžios pareigūnais, dėl Magadano srityje gaunamo aukso masinio grobimo, taip pat dėl žuvininkystės, atsidūrusios irgi nusikaltėlių rankose. Taip pat praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Maskvoje buvo nušautas S.Jušenkovo kolega, kitas „Liberaliosios Rusijos“ partijos lyderis Vladimiras Golovliovas.
Šiuos abu nužudymus tiriantys pareigūnai jau pareiškė, kad V.Golovliovo ir S.Jušenkovo nužudymai gali būti susiję. Tai aiški užuomina, kad ir S.Jušenkovas galėjo būti įsipainiojęs į valstybės lėšų iššvaistymą ir pasisavinimą. Mat buvo skelbiama, kad V.Golovliovas galėjo prisidėti prie 325 mln. rublių (32,5 mln. litų) iššvaistymo. Tiesa, niekas iki šiol neįrodė V.Golovliovo kaltės.
Ypač artimi Kremliui Rusijos pareigūnai, aiškiai siekdami nukreipti visuomenės dėmesį nuo S.Jušenkovo nužudymo, skleidžia dar vieną versiją, jog tai galėjo būti pakliuvusio į Kremliaus nemalonę, dabar gyvenančio Londone finansinio magnato Boriso Berezovskio aplinkos žmonių darbas. Mat „Liberaliosios Rusijos“ partiją finansiškai rėmė B.Berezovskis, o S.Jušenkovas pernai išplatino visoje Rusijoje B.Berezovskio iniciatyva sukurtą dokumentinį filmą apie tai, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba 1999 metais Rusijoje surengė seriją gyvenamųjų namų sprogdinimų, per kuriuos žuvo daugiau kaip 300 žmonių, o dėl šių teroro aktų apkaltino čečėnų laisvės kovotojus. Tačiau didele dalimi to paties B.Berezovskio dėka jo kontroliuojama žiniasklaidos imperija prisidėjo prie V.Putino pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Pastaruoju metu S.Jušenkovas ir „Liberalioji Rusija“ atsiribojo nuo B.Berezovskio, kai tas nei iš šio, nei iš to ėmė flirtuoti su Rusijos komunistų partija, pareiškęs, kad ji kone vienintelė jėga, galinti stabilizuoti Rusijos gyvenimą, panaikinti neregėtą pasaulyje socialinę nelygybę, įsigalėjusią „demokratinėje“ Rusijoje. Dar daugiau, magnatas B.Berezovskis, ne mažiau už kitus oligarchus apiplėšęs Rusiją, pareiškė, kad jis niekada neatsisakęs savo komunistinių įsitikinimų bei tebeturįs SSKP nario bilietą.
Beje, kelios valandos prieš nužudymą S.Jušenkovas Teisingumo ministerijoje įregistravo savo partiją „Liberalioji Rusija“ dalyvauti gruodžio mėnesį įvyksiančiuose Valstybės Dūmos rinkimuose. Tai irgi sukelia įvairių spėlionių. Net Maskvos prokuroras M.Avdiukovas sakė, jog pagrindinė S.Jušenkovo nužudymo versija yra jo politinė veikla.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija