Atnaujintas 2003 m. gegužės 7 d.
Nr.35
(1139)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir bažnyčia
Aktualijos
Kultūra
Darbai
Nuomonės
Žvilgsnis
Lietuva



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius ragino ispanus neužmiršti savo katalikiškų šaknų

Šiame numeryje:

Lietuvos orkestrai sėkmingai gastroliavo užsienyje

Įpratę pralaimėti

Mūsų laukia didesnės galimybės

Kas ką šantažuoja?

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Vilniaus vaikai Fabijoniškėse tapo europiečiais

Vaikai – už Europą

Bažnyčia griežtai kritikuoja komunistinį Kubos režimą

Laiškas Dangui

Nauja monografija apie kostiumo istoriją

Balandžio 16-oji Seime

Už sunkų kelią, baugią naktį ar kas mus, knygnešius, atmins?

Popiežius Jonas Paulius II šeštadienį atvyko dviejų dienų vizito į Ispaniją. Tai buvo jau 99-asis Šventojo Tėvo užsienio vizitas. Nuotraukoje Šventasis Tėvas su Ispanijos karaliene Sofija ir karaliumi Chuanu Karlosu

Sekmadienį, kreipdamasis į milijoną tikinčiųjų, suplūdusių į centrinę Madrido aikštę, popiežius Jonas Paulius II paragino ispanus neužmiršti savo katalikiškų šaknų.
Vainikuodamas dviejų dienų jau penktąjį vizitą Ispanijoje, Popiežius kanonizavo penkis religinius Ispanijos veikėjus, įskaitant ir per 1936-1939 metų pilietinį karą marksistų nušautą kunigą tėvą Pedro Povedą.
Į Jono Pauliaus II vadovaujamą kanonizavimo ceremoniją ir šv. Mišias didžiulėje Madrido “Plaza de Colon” - Kolumbo aikštėje - susirinko, anot vertinimų, apie milijoną žmonių. Dar tūkstančiai ceremoniją stebėjo gretutinėse gatvėse įrengtuose didžiuliuose monitoriuose.
Popiežius, kuriam šis apsilankymas Ispanijoje yra 99-oji jo užsienio kelionė, pakartojo frazę, kurią pasakė 1982 metais pirmą kartą lankydamasis Ispanijoje: “Krikščioniškas ir katalikiškas tikėjimas sudaro ispanų tapatybės esmę”.


Knygos herojui – paminklas

Don Kichoto skulptūrą šventina vyskupas Jonas Kauneckas

Panevėžyje „Meno“ teatro kieme, šalia Vasario 16-osios gatvės, atidengtas paminklas ispanų rašytojo Migelio de Servanteso Saavedros knygos herojui Liūdnojo Vaizdo riteriui Don Kichotui. Humanizmo simbolio Don Kichoto skulptūra sukurta iš bronzos, vario, žalvario ir spalvoto stiklo. Metalinis Don Kichotas laiko ietį, aplink kurią plevena stiklo drugeliai. Jos autorius – kupiškėnas 54 metų skulptorius Henrikas Orakauskas. Skulptūros mecenatas – “Ekrano” bendrovė Don Kichoto skulptūrą padovanojo miestui.
Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo Ispanijos ambasadorius Lietuvoje Chosė Ponsas, miesto meras Vitas Matuzas. Kupiškėno skulptoriaus H. Orakausko kūrinį pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.


Drožinėti pradėjo nuo pliauskos

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio
krašto pirmininkas Vidas Mažukna (kairėje)
su medžio drožėju Petru Krikščiūnu

Panevėžys. Greta kazachų dailininkų Marzijos Žaksygarinos ir Anuar Otegen-Tano ekslibrisų gražiai derinosi Petro Krikščiūno medžio skulptūros. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės–Bitės viešosios bibliotekos galerijoje “ Antrasis aukštas “ veikė Aukštaitijos sostinėje gyvenančio pensininko kūrybos paroda.
P. Krikščiūnas yra gabus menui. Jis išsaugojo gražų balsą, moka groti akordeonu. Tarnaudamas kariuomenėje, Petras įsisavino fotografijos meną. Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje jau darė spalvotas fotonuotraukas. Tuo metu tai buvo neblogas pragyvenimo šaltinis. Jau gaudamas pensiją ir norėdamas prie jos papildomai prisidurti lėšų, nesigėdijo sėdėti prekybos kioske.


Didžiausioje kūrybos ekspozicijoje – garsenybės

Dailinikas Vytautas Ciplijauskas

Vilnius. Vieno garsiausių lietuvių portretistų Vytauto Ciplijausko visą kūrybą apžvelgianti didžiulė paroda atidaryta Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose Vilniuje.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, bene didžiausia iš visų buvusių šio dailininko kūrybos parodų yra vienas iš muziejaus 70-mečiui skirtų renginių. Direktorius priminė, kad Lietuvos dailės muziejus gali pasigirti turtingiausiu V. Ciplijausko paveikslų rinkiniu.
Visas Radvilų rūmų antrojo aukšto ekspozicines erdves užimančiai parodai iš įvairių kolekcijų atrinkta 130 drobių, daugiausia portretinės tapybos darbų iš Lietuvos dailės muziejaus fondų, taip pat Nacionalinio M. K.Čiurlionio muziejaus, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios, paties autoriaus dirbtuvės bei daugelio privačių kolekcijų. Šešių paveikslų ciklą “Kunigaikščiai” parodai paskolino Kauno svečių namai “Metropolis”. Ekspozicijos centre - ir šįmet užbaigtas monumentalus V. Ciplijausko dešimties metų darbas “Lietuvos karalius Mindaugas”.
Pats tapytojas sakė, kad muziejaus pasiūlymas surengti tokio dydžio parodą jam buvęs labai netikėtas. Dailininkas apgailestavo, kad porą metų negalėjęs rasti bendros kalbos su sostinės Šiuolaikinio meno centru - vis atidėliojant parodos laiką, dailininkui pasiūlyta eksponuoti vos 25 darbus.


Baldų salone „Dalia“ – dailės galerija

Bendrovės “Dalios baldai” savininkai
Dalia ir Kęstutis Markevičiai ir tapytojas
Audrius Gražys

Balandį baldų ir interjero centre "Dalia" Vilniuje atidaryta nauja dailės galerija, kurioje savo darbus eksponuojantiems autoriams nereikėtų mokėti nei mokesčių, nei dalies nuo parduotų darbų.
Galerijos sumanytoja - bendrovės "Dalios baldai" (buvę "Siguldos baldai") direktorė Dalia Markevičienė pabrėžia filantropinius galerijos tikslus. Pasak jos, organizatoriai pasirūpins ir parodų atributika - plakatų, lankstinukų, katalogų leidyba. Pirmojoje parodoje lankytojams pristatyta žinomo tapytojo Audriaus Gražio paveikslų paroda "Sustabdytas laikas".
Pasak D.Markevičienės, galerijoje planuojama rengti ir autorines bei temines parodas. Prioritetas bus teikiamas tradicinėms meno sritims - tapybai, skulptūrai, grafikai, keramikai, tekstilei, tačiau nebus atsisakoma ir alternatyvių, novatoriškų idėjų. Galerijai skirta erdvi 182 kv. metrų baldų ir interjero salono "Dalia" salė. Jos lubų aukštis siekia 5,5 metro, todėl čia bus galima eksponuoti ir monumentalių darbų ekspozicijas.


Žvilgsnis į ateitį
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) dešimtmetis

Konferencijoje dalyvavo istorikas Edvardas Gudavičius

Lygiai prieš dešimt metų įsikūrė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Šios partijos branduolį sudarė Sąjūdžio žmonės, intelektualai, idealistai, susirūpinę krikščioniškųjų vertybių puoselėjimu, krikščioniškosios demokratijos kūrimu, laisvos ir nepriklausomos tėvynės ateitimi. Gegužės pirmąją Mokytojų namų Didžioji salė buvo pilnutėlė. Dešimties metų jubiliejų paminėti atvyko ne tik konservatorių atstovai, draugiškų partijų pirmininkai – Povilas Jakučionis, Rimantas Dagys, Ignacas Uždavinys, Vidmantas Žiemelis, bet ir Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Renginiui vadovavo Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir Arvydas Vidžiūnas. Gegužės pabaigoje įvyks TS(LK) partijos suvažiavimas, kuris priims daug svarbių nutarimų. Dešimtmečio paminėjimas - tai šventė, linksma ir nuotaikinga, kai sakomos sveikinimo kalbos, tarsi gėlių žiedai beriami linkėjimai, įvardijami atlikti darbai. Buvo perskaitytas prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas.


Praeities įpročiai tebegyvuoja ir dabartyje
Dar kartą apie sovietinę kultūrą

Sovietinė kultūra per sovietinius kultūros namus buvo pradėta skleisti nuo pat 1940 m. birželio 15-osios, pirmosios į Lietuvą įsiveržimo dienos: iš pogrindžio išlindę komjaunuoliai per Kauną riedančius sovietų tankus pasitiko sveikindami rusiškomis sovietinėmis dainomis. Nauja Justino Paleckio vadovaujama valdžia tuojau pat pradėjo naikinti visa, kas per 22 metus buvo sukurta Lietuvos valstybėje: uždarė visas politines ir kultūrines organizacijas, jų spaudą. O didžiausią prievartą pajuto Katalikų Bažnyčia ir kitos religinės bendruomenės.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Vatikanas. Šv. Petro bazilika

Į pažintinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją
gegužės 31 - birželio 8 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Venecija – Roma – Vatikanas – Rivetorto – Gateo a Mare (vienos dienospoilsis prie Adrijos jūros) – San Marinas – Viena – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Znojimas – Vilnius.

Kelionės kaina – 580 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 10 proc. nuolaida.)

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija