Atnaujintas 2003 m. gegužės 7 d.
Nr.35
(1139)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir bažnyčia
Aktualijos
Kultūra
Darbai
Nuomonės
Žvilgsnis
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Už sunkų kelią, baugią naktį ar kas mus, knygnešius, atmins?
99-ąsias spaudos atgavimo metines prisimenant

Nuo seno mūsų sąskaitos su Rusijos vadovais buvo ypatingos, tokios išliko ir mūsų laikais. Carinė Rusija buvo pavergusi daug tautų: suomius, estus, latvius, baltarusius, lenkus ir t.t. Tačiau iš visų pavergtų tautų labiausiai nekentė lietuvių. O nekentė už tai, kad mūsų liaudis ir bajorija – sulenkėjusi ir ne – savo širdyse buvo išsaugojusios LDK laikų dvasią – laisvės siekimą bet kokiomis priemonėmis. 1831 ir 1863 metų sukilimai tą patvirtina. Po abiejų nepavykusių ir žiauriai numalšintų sukilimų carinė represinė mašina veikė visu pajėgumu. Lietuvių tautos laukė jotvingių, prūsų ir kitų baltų genčių likimas.
XIX a. viduryje Vakarų Europoje plito revoliucinės nuotaikos, reikalavusios liaudžiai laisvės, lygybės ir brolybės. Po 1863 metų sukilimo į Vakarus pabėgę sukilimo vadai ir sukilėliai supažindino Vakarų visuomenę su pavergtų tautų padėtimi Rusijoje. Ir patys rusų emigrantai, pažangūs inteligentai, smerkė carinės administracijos savivalę. Užsienio lingvistai, pajutę, kad lietuvių kalbai gresia išnykimas, pradėjo ja domėtis. Carinės administracijos kultūrinį lygį rodo tai, kad ji visomis priemonėmis stengėsi sunaikinti lietuvių kalbą, o užsienio mokslininkai stengėsi ją gelbėti, populiarinti, pabrėžti jos svarbą pasauliniam lingvistikos mokslui. Vakarų mokslininkai įrodė, kad lietuvių kalba yra viena seniausių Europoje (už ją senesnė buvo prūsų kalba). XIX a. pirmoje pusėje tapo madinga tyrinėti lietuvių kalbą. Buvo ir rusų mokslininkų, kurie domėjosi lietuvių kalba. Žinomas rusų mokslininkas F.Fortunatovas pirmasis Rusijos universitete pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą.