XXI amžius

Neatleistinos klaidos

Gegužės 10-11 dienomis vyksiantis referendumas ypač reikšmingas Lietuvos ateičiai. Nuo to, kaip pasisakys Lietuvos piliečiai – už ar prieš įsijungimą į Europos Sąjungą, - priklausys, ar tapsime jau kelias dešimtis metų daugumą Europos šalių vienijančios šios ekonominės sąjungos lygiateisiu nariu. Tačiau pirmiausia turime suprasti, kad tai yra gyvybinga, laisva kapitalo, darbo, pinigų, idėjų judėjimo erdvė. Ir ji nė kiek nepanaši į mus gąsdinančią ankstesnę totalitarinę “sąjungą”, pagrįstą prievarta ir melu.
Referendumo sąlygos yra labai griežtos. Jame turi dalyvauti daugiau nei pusė rinkėjų, tarp kurių, kaip pasirodė, gali būti daug (net iki 200 tūkst.) tokių, kurie negalės dalyvauti referendume: vieni – išvykę į užsienį, kiti – mirę, treti, kaip asocialūs, tokiuose valstybei svarbiuose renginiuose, kaip rinkimai ar referendumai, niekada nedalyvauja ir pan. Tiesa, kai kuriuos šiuos negatyvius kliuvinius bandė ištaisyti Seimas, priimdamas įstatymų pataisas, tačiau ne visi Seimo nariai to norėjo ir ne viską padaryti pavyko. Pavyzdžiui, net Prezidentas neatsižvelgė į Seimo pateiktą pataisą, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija būtų galėjusi išbraukti iš rinkimų sąrašų išvykusius iš šalies ir vetavo šią pataisą.

Ar teisingai pasielgė Prezidentas?

Susirūpinimą dėl padėties prasidėsiančiame referendume praeitą pirmadienį, gegužės 5-ąją, spaudos konferencijoje išreiškė Seimo Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. Jo nuomone, atmesdamas Seimo priimtą įstatymą dėl VRK įpareigojimo peržiūrėti sąrašus ir išbraukti tuos, kurie yra tikrai išvykę iš šalies ir todėl nebalsuos Lietuvoje, Prezidentas prisiėmė atsakomybę už tą kelių, o gal net ir dešimties procentų paklaidą rinkėjų sąrašuose, kuri gali turėti lemiamos reikšmės vertinant referendumo rezultatus.
A.Kubilių stebina Prezidento rodoma nepagarba Seimo ir daugelio Lietuvos piliečių susirūpinimui dėl netikslių sąrašų, dėl ko kyla klausimas, ką Prezidentas ir VRK pirmininkas padarė, kad sąrašai būtų tikslūs. Štai Prezidento rinkimuose, pagal VRK duomenis, rinkėjų sąrašuose buvo įtraukta 2 707 649 rinkėjai, dabar VRK tinklapyje skelbiama, kad sąrašuose yra 2 585 835 rinkėjai (sumažėjo 121 814 rinkėjų arba 4,5 proc.). Vilniuje nuo 426 639 sumažėjo iki 394 987 rinkėjų, t.y maždaug 8 proc. Kodėl visoje Lietuvoje sumažėjo tik 4,5proc., o Vilniuje - 8 proc.?

Valdžios neveiklumas

Jeigu per keturis mėnesius po rinkimų buvo padarytos tokios pataisos sąrašuose, tai kokios pataisos galėtų būti padarytos, jeigu sąrašai būtų kruopščiai peržiūrėti ir būtų atsakyta į klausimą, kiek iš tiesų Lietuvoje yra rinkėjų, stebėjosi A.Kubilius. Valdžios atsakomybė - sutvarkyti sąrašus, deja, Prezidentas jos vengia. Valdžia taip pat nesugebėjo patvirtinti normalaus Referendumo įstatymo, kuriame, kaip daugumoje šalių, būtų numatyti du variantai - referendumo privalomasis arba patariamasis statusas.

Sėkmė praeityje, nerimas dabartyje

Seimo narė Rasa Juknevičienė balandžio 30 dieną spaudos konferencijoje, kalbėdama apie minimą Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) veiklos dešimtmetį, priminė, kad ji pirmoji iš didžiųjų partijų jau 1993 metais, kai dar nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, kai visuomenėje vyravo neutraliteto idėjos, savo programoje Lietuvos saugumą susiejo su NATO ir visateise naryste Europoje. Tarp svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų TS(LK) nurodė mažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos ir siekti kuo glaudesnio trijų Baltijos šalių suartėjimo. Pirmojoje savo programoje TS(LK) kėlė ir tokį tikslą: siekti, kad iki 1998 metų Lietuva taptų tikrąja Europos bendrijos nare, taip pat pasirašytų laisvos prekybos sutartis su NVS respublikomis.
Ar gali Lietuva pralaimėti referendumą, o tuo pačiu pralaimėti savo sėkmę, klausė R.Juknevičienė ir atsakė: “Gali. Labai didelė tikimybė, kad Lietuva pralaimės”. Nors, parlamentarės manymu, dauguma atėjusiųjų pasisakys už, tačiau ar ateis tiek, kad Lietuva laimėtų, - itin nerimastingas klausimas. Seimo narė sakė, kad ne tikri, Lietuvoje šiandien gyvenantys žmonės bei jų valia nulems Lietuvos ateitį, bet neteisingi rinkėjų sąrašai. Juose - tūkstančiai šiandien Lietuvoje negyvenančiųjų.

Rinkėjų aktyvumas

Seimo narė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva laimėti gali tik tada, jei balsuoti ateis “visi narystę remiantys susipratę piliečiai. Nė vienas gero Lietuvai norintis lietuvis neturi teisės likti namie nebalsavęs”. Parlamentarės nuomone, taip pat yra svarbu, kad balsuoti ateitų “ir tie susipratę piliečiai, kurie balsuos prieš”.

Valdžios klaidos

Būtina kuo greičiau išsklaidyti, kaip sakė Seimo narė R.Juknevičienė, Prezidento ir Ministro Pirmininko jau sudarytą klaidinantį įspūdį, jog dėl narystės Europos Sąjungoje viskas nuspręsta Atėnuose. Parlamentarė perspėjo, kad iki šiol skelbti apklausų duomenys taip pat padarė didelę meškos paslaugą, nes komentatorių skelbiamos prognozės apie aukštą pritariančiųjų dalį (per 60 proc.) tėra tik pusė tiesos.

Lietuvą išgelbėti gali tik patys piliečiai

R.Juknevičienės nuomone, iki šiol vykusi agitacija prieš ir už Europos Sąjungą visiškai išsisėmė, “darosi erzinanti, nes kartojasi, o rimtos intrigos taip ir neužsimezgė”. Anot parlamentarės, politikų balso klausosi tik tie, kurie ateis į referendumą. “Išeitis viena - susipratę lietuviai ir piliečiai turi ne tik patys ateiti balsuoti, bet ir laiškais, telefonų skambučiais, pokalbiais (...) įtikinti visus savo artimuosius, draugus, pažįstamus būtinai ateiti balsuoti. Lietuvos sėkmę gali lemti vos keli balsai”, - skaudžią tiesą sakė parlamentarė.

Susirūpinta jau ir anksčiau

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) jau balandžio 24-ąją buvo pareiškusi, jog “pasigenda žadėtų prezidento R.Pakso ir premjero A.M.Brazausko aktyvių aiškinamųjų veiksmų ypač Lietuvos regionuose, kad piliečiai būtų nedviprasmiškai paraginti aktyviai dalyvauti referendume už Europos Sąjungą”. Tėvynės sąjungos pirmininko V.Landsbergio pasirašytame pareiškime buvo tikimasi, kad “aukščiausi šalies pareigūnai yra pasirengę atitaisyti tą žalą, kuri neatsakingais pareiškimais, ypač per pastarąją rinkimų kampaniją, buvo padaryta Lietuvos ateičiai Europos Sąjungoje”. TS(LK) buvo pasirengusi talkinti tokiose išvykose, kurių reikšmė neabejotina, ir siūlė kviesti į jas taip pat kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų.
Prieš pat TS(LK) dešimtmečio minėjimą buvo paskelbtas jos pareiškimas “Dėl Lietuvos Vyriausybės darbo Europos referendumo išvakarėse”, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad “Vyriausybė aiškina Europos Sąjungos privalumus taip atsainiai, lyg norėtų priešingo poveikio”. Primenama, jog “Premjeras jau prasitarė, kad nusiristi į atsiliekančių Rumunijos ir Bulgarijos grupę su didžiuliais socialiniais, ūkiniais ir politiniais nuostoliais jo vadovaujamai Lietuvai - nieko ypatinga, bent jam. Visuomenės apklausų rengėjai pagal Vyriausybės užduotis domisi, kiek už, kiek prieš, bet visai neklausiama, ar žmonės supranta atsakomybę prieš savo vaikus, ar ateis balsuoti”.
Buvo manyta, kad „Vyriausybė su savo valdininkų armija ir gausiais valstybės pinigais atliks nuoširdų šviečiamąjį darbą visuose miestuose bei rajonuose gerai ir laiku”, tačiau “taip neįvyko”. “Valdančioji dauguma Seime irgi nepasirinko nei Vengrijos, nei Estijos referendumų atsargesnio modelio, nesutvarkė net rinkėjų sąrašų, iš kurių daugelis šalių tokiems atvejams pašalina niekada nebalsuojančius asmenis”.

Raginimas

Todėl, kaip buvo sakoma pareiškime, “šiandien kreipiamės į Lietuvos vakarietiškos nepriklausomybinės krypties politines partijas, į nesiblaškančias savivaldybes, į Katalikų Bažnyčią ir visas Bažnyčias, į visuomenines organizacijas ir profesinius susivienijimus:
Lietuva per keletą nelaisvės dešimtmečių skaudžiai atsiliko nuo demokratinės Europos raidos ir gerovės, tad neleiskime sau prarasti dar daugiau laiko, atsilikti dar labiau!
Neleiskime dabartinei Vyriausybei, šią istorinę valandą nusigręžusiai nuo svarbiausio istorinio uždavinio į valdymo aferas, pastūmėti Lietuvos į dar vieną istorinį atsilikimą!
Neapsiribokime paskelbtais formaliais pareiškimais, pakelkime jaunimą, visus piliečius apginti Lietuvos pažangą, europinę perspektyvą, geresnį gyvenimą laisvų tautų bendrijoje, kur geriau tvarkomasi!”

Ir aukščiausi pareigūnai turi agituoti

Pareiškimą pasirašęs TS(LK) pirmininkas V.Landsbergis išsakė svarbius darbus, likus kelioms dienoms iki referendumo: “Laukiame įtaigaus ir autoritetingo kadenciją baigusio ir kadenciją pradėjusio Lietuvos Prezidentų žodžio. Tegul visuomeninė televizija nevaržo jų ir nereikalauja pirmiausia pinigų bent paskutinę didžiojo visuomenės atsakingumo savaitę. Darbininkų diena ir Motinos diena, Europos diena tepaskatina mus visus padėti darbininkei motinai Lietuvai”.
Gal šiame pareiškime išsakytos mintys (ir priekaištai) paskatino aukščiausius šalies pareigūnus bent pastarosiomis dienomis imtis agituoti už referendumo pagrindines mintis.

Priklauso nuo visų

Tėvynės sąjungos dešimtmečio konferencijos pareiškime buvo džiaugiamasi, kad “per šiuos dešimt metų atėjome iki NATO ir Europos Sąjungos slenksčio”, tačiau kartu pabrėžiama, jog “beliko paskutinis žingsnis. Tai gegužės 10-11 dienų referendumas”. Apibūdinusi referendumą kaip “lemtingos svarbos žingsnį Tautos ateičiai ir egzistencijai”, konferencija paragino visus Lietuvos piliečius pasisakyti referendume, nes “abejingumas ar mintis nedalyvavimu nubausti dabartinę valdžią būtų apgailėtina klaida, kurią ištaisyti vėliau gali būti labai sunku”. Ragindama nelikti abejingiems ir “su meile galvoti apie savo vaikų ateitį”, Tėvynės sąjungos konferencija pakvietė ne tik visus ateiti į referendumą, bet ir atsivesti “savo draugą, kaimyną ir abejingą prašalaitį”.
Taigi būtina viską daryti, kad gegužės 10-11 dienomis vyksiantis referendumas laimėtų, kad nereikėtų po kelių mėnesių panašų referendumą vėl rengti, išleidžiant (bereikalingai!) naujas didžiules lėšas, taip reikalingas valstybei.

XXI, ELTA