Dalyvaukime referendume!

Ištikimieji Laisvės kovotojai: partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, išeiviai ir Lietuvos patriotai, kurie davėte kovotojams duonos ar savo trobose leidote įsirengti slėptuves, nors gerai žinojote, kad tai gresia mirtimi ar Sibiru, visi, kurie mylite Lietuvą: Tėvynė ir Bažnyčia pavojuje!
Bolševikai daro viską, kad Lietuva būtų sugrąžinta į aną kruviną okupaciją. Prieš mus yra tik du keliai: pirmyn į Europą arba atgal į raudonųjų vergiją. Gegužės referendumas apspręs ne tik mūsų tėvynės rytdieną, bet ir tautos likimą. Vokietijos užsienio reikalų ministras, tik ką viešėjęs Vilniuje, pasakė: „Jei Lietuva nepasinaudos demokratijos teikiamomis galimybėmis, bus tragiška“.
Bolševikai ir jiems prijaučiantieji viena kalba, o kita daro, veidmainiauja, todėl eiliniams Lietuvos gyventojams sunku besuprasti. Sąmoningai juos gramzdina į nusivylimą ir apatiją. Pasirengimą referendumui pavertė kažkokiu festivaliu. Agitatoriai skraido, važinėja, koncertuoja, rengia loterijas, geria alų. Bet žmonės jau nebetiki jų žodžiais. Kiek buvo primeluota! Dabartinis Seimas nustatė referendumo 50 proc. barjerą. Ar nereikėjo pažvelgti į Vengrijos ir Slovėnijos patirtį, taip pat Estijos ir Latvijos referendumo istatymų sutvarkymą taip, kad sėkmė beveik bus garantuota? Seimas priėmė įstatymo pataisą išbraukti iš rinkėjų sąrašų tuos, kurie išvažiavę į užsienį ir referendume tikrai nedalyvaus. Tai 200 000 žmonių, apie 8 proc. balsuotojų. Tačiau Prezidentas vetavo šią pataisą. Dabar Lietuvoje beveik nebėra idealistų. Daugelis pirmiausia rūpinasi savo kišene, savo partijos reikalais ir tik paskutinėje vietoje - Lietuvos. Niekas nesijaučia kaltas, kad šimtų bolševikų nužudytųjų Tuskulėnuose kaulai sumesti į popierinius maišus ir jau keletą metų laikomi sandėlyje. Tai taip mes gerbiame Lietuvos kankinius!
Daugelis žmonių dėl Lietuvai gyvybiškai svarbių reikalų laikosi pasyviai. Pasyvūs ir daugelis kunigų. O tikintiesiems turėtų būti išaiškinta, kad neatėjimas į rinkimus ar referendumą yra Artimo meilės įstatymo sulaužymas. Taigi sunki nuodėmė!
Dar kartą kviečiu ir maldauju vardan Dievo ir Tėvynės, vardan daugelio tūkstančių kentėjusių, kankintų ir nužudytų, palikusių kaulus tundroje ar taigoje žmonių, ateikite į referendumą ir pasakykite „taip“ už grįžimą į Europą, iš kurios mus išplėšė bolševikai prieš 53 metus. Mes buvome, esame ir liksime europiečiai! O tolesnė mūsų ateitis Vakaruose priklausys nuo to, kiek mes grįšime prie Dievo. Istorija liudija, kad be Dievo neįmanoma sukurti bent kiek žmoniškesnio gyvenimo žemėje!
Taigi vardan Dievo iki susitikimo Europoje!

Mons. Alfonsas SVARINSKAS

© 2003 "XXI amžius"